Storosios žarnos vėžys yra rimta onkologinė būklė, kuri prasideda storosios žarnos arba tiesiosios žarnos ląstelių nenormaliu augimu. Tai gali prasidėti kaip mažas polipas arba auglys, kuris vystosi į vėžį per laiką. Storosios žarnos vėžys yra vienas iš dažniausių vėžio tipų pasaulyje ir gali turėti rimtų sveikatos pasekmių, jei nebus diagnozuotas ir gydomas laiku

Storosios žarnos vėžys simptomai

Storosios žarnos vėžio simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausi yra:

• Kraujavimas iš tiesiosios žarnos: Kraujavimas gali pasireikšti kaip kraujas išmatose arba kaip kraujavimas, kuris nėra matomas, tačiau aptinkamas kraujo tyrimuose.
• Kintanti žarnyno funkcija: Tai gali būti pasireiškimas kaip viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, o kartais ir kaip ilgalaikis jutimas, kad reikia ištuštinti žarnyną.
• Skonio ir kvapo pokyčiai: Kai kurie pacientai gali pastebėti, kad maistas skonio arba kvapo pakeitėsi.
• Pilvo skausmas: Daugelis pacientų gali jausti skausmą arba diskomfortą pilvo srityje, ypač jei auglys spaudžia arba užkemša žarnyno lumeną.
• Pilvo pūtimas arba pilvo išpūtimas: Tai gali būti pasireiškimas, jei auglys trukdo normaliam žarnyno funkcijai.
• Nuovargis ir silpnumas: Pacientai gali jaustis nuovargę ar silpnai, ypač jei vėžys progresuoja.

Šie simptomai gali būti skirtingo intensyvumo ir gali varijuoti nuo paciento iki paciento.

Storosios žarnos vėžio priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai jų pagrindas yra genetinės ir aplinkos veiksniai, įskaitant:

• Genetika: Kai kurie žmonės gali turėti didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu dėl genetinių veiksnių, tokiose kaip paveldimas polipų sindromas arba šeimos anamnezėje esantis storosios žarnos vėžys.
• Polipai: Polipai yra maži augalai, kurie gali vystytis ant storosios žarnos ar tiesiosios žarnos gleivinės. Kai kurie polipai gali tapti vėžiniai per laiką.
• Amžius: Storosios žarnos vėžio rizika didėja su amžiumi, ypač po 50 metų.
• Mitybos ir gyvensenos veiksniai: Netinkama mityba, taip pat rūkymas, fizinis neaktyvumas ir didelis alkoholio vartojimas taip pat gali padidinti storosios žarnos vėžio riziką.

Storosios žarnos vėžys gydymas

Storosios žarnos vėžio diagnozė ir gydymas gali apimti šiuos metodus:

• Kolonoskopija: Tai yra pagrindinis metodas storosios žarnos vėžio diagnozei. Per kolonoskopiją gydytojas gali tiesiogiai pamatyti ir pašalinti polipus arba imti audinio mėginį biopsijai.
• Kompiuterinė tomografija (CT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Šie tyrimai gali būti naudojami norint nustatyti vėžio išplitimą arba metastazavimą.
• Biopsija: Tai yra procedūra, kuria metu pašalinamas audinio mėginys iš pažeistos vietos ir tada tiriamas mikroskopu, siekiant patvirtinti vėžį.
• Chirurginis gydymas: Tai gali apimti pašalinimą polipų ar vėžio navikų operacija. Jei vėžys yra pažengęs, gali būti atliekama išplėstinė operacija, kad pašalintų pažeistą dalį storosios žarnos.
• Chemoterapija ir radioterapija: Gali būti naudojamos kaip papildomi gydymo būdai prieš operaciją ar po jos, siekiant sumažinti vėžio augimą arba pašalinti likusias vėžines ląsteles.

Storosios žarnos vėžys yra rimta būklė, kuri gali turėti didelės įtakos paciento gyvenimo kokybei ir išgyvenamumui. Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir, jei įtariate storosios žarnos vėžį, nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl tolesnės diagnozės ir gydymo. Ankstyvas diagnozavimas ir tinkamas gydymas gali pagerinti išgyvenamumą ir sumažinti vėžio komplikacijų riziką. Reguliarus tyrimų atlikimas ir sveikų gyvensenos įpročių palaikymas taip pat gali padėti sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.

Storosios žarnos vėžio požymiai

Storosios žarnos vėžio požymiai gali būti skirtingi ir gali kisti priklausomai nuo vėžio vietos, dydžio ir stadijos. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pokyčius savo organizme ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite bet kuriuos iš šių simptomų. Štai keli dažniausi storosios žarnos vėžio požymiai:

1. Kraujavimas iš tiesiosios žarnos: Tai gali būti kraujas, matomas išmatose, arba paslėptas kraujas, kurį galima aptikti tik laboratoriniu kraujo tyrimu.
2. Kintanti žarnyno funkcija: Tai gali būti pasireiškimas kaip viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, o kartais ir kaip ilgalaikis jutimas, kad reikia ištuštinti žarnyną.
3. Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje: Tai gali būti skausmas arba diskomfortas, kuris gali būti skirtingo intensyvumo ir lokalizacijos.
4. Pilvo pūtimas arba pilvo išpūtimas: Tai gali būti pasireiškimas, jei vėžys trukdo normaliam žarnyno funkcijai.
5. Svorio netekimas be aiškios priežasties: Nepaaiškinamas svorio netekimas gali būti vienas iš vėžio simptomų.
6. Nuovargis ir silpnumas: Pacientai gali jaustis nuovargę ar silpnai, ypač jei vėžys progresuoja.
7. Kvapo ir skonio pokyčiai: Kai kurie pacientai gali pastebėti, kad maisto skonis arba kvapas pasikeitė.
8. Anemija: Anemija, kurios požymiai gali apimti nuovargį ir silpnumą, gali būti vienas iš storosios žarnos vėžio simptomų dėl kraujavimo.
9. Sunkumai su virškinimu: Tai gali apimti sunkumus, kurie kyla išjungusios ar užkimštų žarnyno dalių, dėl vėžio arba susidariusių polipų.
10. Pavėluota pasisavinimas: Kai kurie pacientai gali pastebėti, kad maistas ilgiau nei įprasta trunka virškinti ir absorbuoti, dėl ko gali kilti nutukimas arba kitos problemos.

Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius šiuos simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebite bet kuriuos iš jų. Tik gydytojas gali nustatyti tikrąją būklės priežastį ir reikiamą gydymą. Ankstyvas storosios žarnos vėžio diagnozavimas ir gydymas gali pagerinti išgyvenamumą ir sumažinti komplikacijų riziką.