admindanys
11/07/2025

Kas yra apgamai?

Apgamai – tai odos pigmentinės struktūros, kurios daugumai žmonių atsiranda vaikystėje arba paauglystėje ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Nors dažniausiai mulegai būna gerybiniai ir nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kai kuriems asmenims jie gali tapti melanomos ar kitų piktybinių odos ligų židiniu. Todėl suprasti, kas yra apgamai, kodėl jie atsiranda ir kaip juos stebėti, yra svarbu tiek profilaktikai, tiek ankstyvajai diagnostikai.

Kas yra apgamai?

Apgamai (lot. nevus; dažnai dar vadinami gerybiniais pigmentiniais navikais) – tai įvairaus dydžio ir spalvos odos dariniai, susidarę dėl melanocitų (pigmentinių ląstelių) susitelkimo odoje. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą apgamų skaičių: vieni jų gali turėti vos kelis, kiti – šimtus. Apgamai gali būti plokšti arba kiek iškilę virš odos paviršiaus, jų skersmuo svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Dažniausiai apgamai yra rudos spalvos, tačiau pasitaiko ir juodų, rausvų ar net mėlynesnių atspalvių.

Melanocitai ir melanino gamyba

Pagrindinė apgamų susidarymo priežastis – melanocitų dariniai odoje. Melanocitai – tai ląstelės, gaminančios odos pigmentą melanino, kuris suteikia odai, plaukams ir akims spalvą bei apsaugo nuo ultravioletinių spindulių daromos žalos. Normaliai melanocitai pasklinda po visą dermą (vidurinį odos sluoksnį), tačiau tam tikrais atvejais jie susitelkia vienoje vietoje ir suformuoja vieną darinį – apgamą. Dažniausiai tokie dariniai išsidėsto epidermio ir dermos sandūroje arba giliai dermoje.

Genetiniai veiksniai

Apgamų skaičius ir jų polinkis formuotis yra iš dalies nulemtas genetinių veiksnių. Jei abu tėvai turi gausų apgamų kiekį ar displastinius (netipinius) apgamus, didėja rizika, kad palikuonys taip pat turės apgamų. Moksliniai tyrimai rodo, jog apgamų formavimąsi veikia keli genetiniai žymenys, susiję su odos pigmento gamyba ir ląstelių ciklo kontrolės genais. Mutacijos gene, reguliuojančiame melanocitų augimą ir dalijimąsi, gali skatinti apgamų susidarymą arba padidinti piktybinės transformacijos riziką.

Saulės spindulių poveikis

Vienas iš svarbiausių aplinkos veiksnių, skatinančių apgamų atsiradimą, yra ultravioletinė (UV) spinduliuotė. Patekus UVB ir UVA spinduliams, odos ląstelės patiria genomo pažeidimus, o organizmas bando apsisaugoti padidindamas melanino gamybą – tam tikrais atvejais susidaro nauji melanocitų dariniai. Tyrimai rodo, kad intensyvi saulės veikla vaikystėje ir paauglystėje yra susijusi su didesniu apgamų skaičiumi suaugusiojo amžiuje. Todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės, dėvėti skrybėles ir vengti ilgalaikio buvimo tiesioginėje saulėje per karščiausias dienos valandas.

Hormoniniai pokyčiai

Hormoniniai svyravimai, ypač paauglystėje, nėštumo metu arba vartojant tam tikrus hormoninius preparatus, gali skatinti apgamų atsiradimą arba esamų apgamų pakitimus. Pavyzdžiui, nėštumo metu daugelis moterų pastebi, jog atsiranda naujų apgamų arba intensyvėja esamų spalva. Tai siejama su padidėjusiais estrogenų ir progesterono kiekiais kraujyje, kurie veikia melanocitus. Analoginiai procesai gali vykti ir paauglystėje, kuomet organizme vyksta spartūs hormoniniai pokyčiai.

Įgimti ir įgyti apgamai

Apgamai gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes:

  • Įgimti apgamai – atsiranda gimimo metu arba per pirmąjį gyvenimo mėnesį. Jie gali būti labai mažų (mažesni nei 1 cm) arba labai didelių (daugiau nei 20 cm). Kai kurie įgimti apgamai reikalauja nuolatinės dermatologų priežiūros, nes didesniuose židiniuose yra šiek tiek padidėjusi piktybinės transformacijos (melanomos) rizika.

  • Įgyti apgamai – formuojasi vėlesniame vaikystės, paauglystės ar jaunystės laikotarpiu. Dauguma įgytų apgamų atsiranda dėl UV spindulių poveikio ir genetikos derinio.

Displastiniai apgamai ir melanoma

Displastiniai apgamai (kartais vadinami atipiniais arba nevus displastica) – tai netipiniai apgamai, pasižymintys unikaliomis savybėmis: neįprastos spalvos, nelygios arba banguotos kraštinės, nevienodas pigmentacijos pasiskirstymas. Jie dažniausiai didesni nei įprasti melanocitiniai apgamai ir gali turėti neįprastų formų. Asmenims, turintiems displastinių apgamų sindromą (daugiau kaip 50 atipinių apgamų), poežukė piktybinei melanomai yra ryškiai padidėjusi. Todėl tokie pacientai dažnai stebimi dermatologo kas 6–12 mėnesių, o esant bet kokiems pakitimams – siūloma paimti audinio mėginį (biopsiją).

Apgamų rizikos veiksniai

Keletas veiksnių, kurie padidina apgamų formavimosi ir galimų pakitimų riziką:

  1. Šviesi oda, raudoni arba šviesūs plaukai – pigmentacijos trūkumas mažina apsaugą nuo UV spindulių.

  2. Gausus apgamų skaičius – daugiau nei 50 įprastinių apgamų.

  3. Displastinių apgamų buvimas – atipiniai apgamai didina piktybinės transformacijos riziką.

  4. Intensyvi saulės veikla vaikystėje – nudegimai ir saulės smūgiai formuoja palankią terpę naujoms pigmentinėms struktūroms.

  5. Asmeninė arba šeimos anamnezė – anksčiau sirgusių melanomų ar gerybinių odos navikų buvimas šeimoje.

Apgamų stebėjimas ir prevencija

Norint laiku pastebėti neįprastus pakitimus, rekomenduojama reguliariai apžiūrėti visą kūną veidrodžių pagalba arba paprašyti artimosios pagalbos. Naudinga vadintis ABCDE taisykle, padedančia atpažinti įtartinus apgamus:

  • A (Asimetrija) – pusės nesutampa forma arba spalva.

  • B (Border) – kraštinės – nelygios, banguotos, išplaukiojusios.

  • C (Color) – spalva – nevienalytė, su keliomis atspalvių juostomis.

  • D (Diameter) – skersmuo – dažnai viršija 6 mm, tačiau gali būti ir mažesni.

  • E (Evolving) – evoliucija – bet kokie dydžio, formos ar spalvos pokyčiai per trumpą laikotarpį.

Prevencinės priemonės:

  • Naudoti platų spektrą turinčius apsauginius kremus nuo saulės (SPF 30 ir daugiau).

  • Dėvėti apsauginius rūbus, skrybėles ir akinius nuo saulės.

  • Vengti tiesioginės saulės veikos pakankamai ilgą laiką, ypač 10–16 val.

  • Reguliariai lankytis pas dermatologą, ypač jeigu turite aukščiau išvardintų rizikos faktorių.

Kada kreiptis į dermatologą?

Dermatologo vizitas reikalingas, jei apgamas:

  • Staiga pakeičia spalvą arba dydį.

  • Asimetriškai keičiasi forma arba kraštinės tapo nelygios.

  • Prasideda niežulys, skausmas arba kraujavimas.

  • Išsivysto uždegimo požymiai aplink apgamą (patinimas, paraudimas).

  • Atsiranda naujų apgamų su netipinėmis savybėmis.

Ankstyva konsultacija padeda išvengti odos piktybinių navikų vystymosi ir užtikrina laiku pritaikytą gydymą ar prevenciją.

Išvados

Apgamai – tai įvairaus pobūdžio pigmentinės odos struktūros, dažniausiai gerybinės, tačiau reikalaujančios dėmesio dėl galimo piktybinės melanomos vystymosi. Jie atsiranda dėl melanocitų darinimų odoje, kuriuos skatina genetikos veiksniai, saulės spinduliai ir hormoniniai pokyčiai. Svarbu reguliariai stebėti apgamų būklę, vadovautis ABCDE taisykle ir kreiptis į dermatologą pastebėjus bet kokius įtartinus pakitimus. Tinkamai pasirūpinus odos apsauga nuo UV spindulių ir laikantis profilaktikos principų, galima ženkliai sumažinti riziką susirgti odos piktybinėmis ligomis.