Jei atsirado odos bėrimas raudonomis dėmėmis ir jis greitai plinta, niežti, skauda, atsirado karščiavimas, silpnumas, dusulys ar lūpų / veido tinimas – tai gali būti rimta būklė (alerginė reakcija, infekcija, kraujagyslių sutrikimas). Tokiu atveju savarankiškai gydytis pavojinga – reikia kiek įmanoma greičiau kreiptis į gydytoją, o esant dusuliui, sąmonės sutrikimui ar nepabąlančioms dėmėms – kviesti greitąją pagalbą.

Registracija Konsultacijai 

Odos bėrimas raudonomis dėmėmis – ką jis gali reikšti?

Raudonos dėmės ant odos nėra viena diagnozė – tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl daugybės skirtingų priežasčių: nuo paprastos alergijos iki infekcijų ar sisteminių ligų. Vertinant bėrimą, gydytojui svarbu:

  • kaip greitai jis atsirado;

  • ar niežti, skauda, peršti;

  • ar yra karščiavimas, silpnumas, sąnarių skausmai;

  • ar dėmės pabąla paspaudus;

  • ar buvo nauji vaistai, maistas, kosmetika, skalbikliai;

  • ar bėrimas lokalus (vienoje vietoje) ar išplitęs po visą kūną.

Toliau – pagrindinės grupės, ką gali reikšti odos bėrimas raudonomis dėmėmis.

1. Alerginis bėrimas (reakcija į kažką)

Vienas dažniausių variantų – alerginė reakcija:

  • maistas (riešutai, jūros gėrybės, kiaušiniai, pienas ir kt.);

  • vaistai (ypač antibiotikai, nauji papildai);

  • kosmetika, higienos priemonės, kvepalai;

  • augalai, gyvūnų pleiskanos, dulkės;

  • vabzdžių įkandimai.

Būdinga:

  • raudonos dėmės ar iškilę plotai (dilgėlinė),

  • stiprus niežėjimas,

  • kartais patinimai aplink akis, lūpas, rankas,

  • gali atsirasti staiga – per minutes ar valandas po kontakto.

Jei kartu yra dusulys, ryškus veido / lūpų tinimas, sunku kalbėti ar kvėpuoti, tai gali būti anafilaksinė reakcija – reikalinga skubi medicininė pagalba (112).

Registracija Konsultacijai 

2. Infekcijos (virusinės ir bakterinės)

Virusinės infekcijos

Daugelis virusų sukelia bėrimus:

  • vaikų infekcinės ligos (pvz., vėjaraupiai, raudonukė, šeštoji liga);

  • kai kurie kvėpavimo takų virusai;

  • virusai, pažeidžiantys kraujagysles arba imunitetą.

Būdinga:

  • karščiavimas, slogavimas, bendras negalavimas;

  • bėrimas gali prasidėti po kelių dienų nuo ligos pradžios;

  • dėmės gali būti išsibarsčiusios ar susiliejusios.

Bakterinės infekcijos

Gali būti:

  • impetigas – paviršinė odos infekcija su šašais;

  • rožė – skausmingas, karštas, aiškių ribų paraudimas;

  • folikulitas – spuogeliai aplink plaukų folikulus.

Bakterinės odos infekcijos dažnai yra skausmingos, šiltos liečiant, kartais su pūlingais elementais.

3. Dermatitas, egzema, kontaktinis bėrimas

Tai lėtinės ar kartotinės odos reakcijos į dirgiklius ar alergiją:

  • nauja kosmetika, muilas, kremas;

  • buitinė chemija, skalbimo priemonės;

  • metalai (pvz., nikelis papuošaluose);

  • lateksas, pirštinės.

Būdinga:

  • paraudimas, niežėjimas, odos sausumas, šerpetojimas;

  • kartais atsiranda pūslelių, kurios gali sprogti;

  • dažnai lokalizuota toje vietoje, kuri liečiasi su dirgikliu (pvz., rankos, kaklas, riešai).

4. Psoriazė ir kitos lėtinės odos ligos

Psoriazė:

  • raudonos, aiškių ribų dėmės su baltomis ar sidabrinėmis pleiskanomis;

  • dažnai ant alkūnių, kelių, galvos odos, nugaros;

  • gali niežėti, kartais skaudėti.

Kitos lėtinės ligos (pvz., lėtinė dilgėlinė, rožinė, seborėjinis dermatitas) taip pat gali sukelti paraudimus, dėmes, šerpetojimą, ir dažniausiai kartojasi bangomis: paūmėjimas – pagerėjimas.

5. Grybelinės odos infekcijos

Grybelis (tinea) dažnai sukelia:

  • apskritas raudonas dėmes su ryškesniu kraštu;

  • vidus gali būti šviesesnis, pleiskanojantis;

  • dažnos vietos: kirkšnys, pėdos, rankos, krūtinė, nugara.

Gydymui dažniausiai reikia specifinių priešgrybelinių vaistų, todėl svarbu nediagnozuoti tik „iš akies“ ir nenaudoti vien tik riebalų ar steroidinių tepalų, kurie gali pabloginti situaciją.

6. Kraujagyslių ir kraujo ligos (petechijos, purpura, vaskulitas)

Čia prasideda rimtesnė zona, kur reikalingas gydytojo įvertinimas.

Būdinga:

  • smulkios raudonos ar violetinės taškinės dėmelės (petechijos),

  • jos nepabąla paspaudus (tai labai svarbus ženklas),

  • gali būti generalizuotas bėrimas su bendru silpnumu, temperatūra, sąnarių skausmais.

Tai gali rodyti:

  • kraujo krešėjimo sutrikimus,

  • tam tikras infekcijas (pvz., meningokokinė infekcija),

  • vaskulitą – kraujagyslių sienelių uždegimą.

Tokiu atveju negaištama namuose – reikalinga skubi gydytojo apžiūra.

Ką galima / ko negalima daryti namuose?

Galima:

  • stebėti bėrimą: ar keičiasi spalva, dydis, ar plinta;

  • vengti karšto dušo, agresyvių prausiklių;

  • rinktis švelnius, bekvapius odos priežiūros produktus;

  • esant įtariamam kontaktiniam dermatitui – nutraukti kontaktą su nauja kosmetika, skalbikliu, papuošalu;

  • galima daryti nuotraukas, kad gydytojui būtų lengviau įvertinti dinamiką.

Geriau nedaryti:

  • netepti hormoninių (kortikosteroidinių) tepalų „iš akies“ be gydytojo, ypač ant veido, kirkšnių, vaikams;

  • naudoti antibiotinių tepalų be aiškios priežasties;

  • braižyti ir draskyti bėrimą – rizika užnešti infekciją;

  • slėpti bėrimą storu makiažo sluoksniu.


Kada būtina kreiptis į gydytoją nedelsiant?

Skubi pagalba ar greitas kontaktas su gydytoju būtini, jei:

  • atsirado raudonas bėrimas kartu su karščiavimu, šaltkrėčiu, stipriu silpnumu;

  • dėmės nepabąla paspaudus;

  • yra dusulys, lūpų, veido tinimas, gerklės veržimo jausmas;

  • bėrimas greitai plinta, tampa skausmingas, karštas, su pūliais;

  • bėrimas atsirado po naujo vaisto vartojimo;

  • vaikas atrodo vangus, mieguistas, atsisako valgyti, sunku pažadinti.

Apibendrinimas

Odos bėrimas raudonomis dėmėmis – tai labai platus simptomas: nuo banalios alergijos ar dirginimo iki pavojingų infekcijų ar kraujagyslių ligų. Svarbiausia – nestebėti pasyviai, jei bėrimas plinta, keičiasi, atsiranda sisteminių simptomų (karščiavimas, dusulys, silpnumas). Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs bėrimą „gyvai“, kartais atlikęs kraujo, alerginius ar kitus tyrimus. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau ir greičiau parenkamas tinkamas gydymas.