admindanys
11/06/2025

Agresyvus kraujo vėžys

Agresyvus kraujo vėžys – tai piktybinė hematologinė liga, pasižyminti greita progresija, dideliu blastinių (nesubrendusio tipo) ląstelių kiekiu kraujyje ar kaulų čiulpuose ir aukšta komplikacijų rizika. Pagrindinės agresyvių kraujo vėžio formos – ūminė mieloidinė leukemija (ŪML), ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL) bei kai kurios limfomos, pavyzdžiui, Burkitt limfoma. Dėl spartaus ligos tempo būtina skubi diagnostika ir intensyvus gydymas.

Agresyvaus kraujo vėžio apibrėžtis ir klasifikacija

Ūminės leukemijos tipai

  • Ūminė mieloidinė leukemija (ŪML)

    • Susijusi su mieloidinių kamieninių ląstelių transformacija.

    • Dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, tačiau gali pasitaikyti ir vaikams.

  • Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL)

    • Kyla iš limfoidinių pirmtakų ląstelių (B arba T linijų).

    • Ypač agresyvi T ląstelių forma dažnai diagnozuojama vaikams ir jauniems suaugusiesiems.

Agresyvios limfomos

  • Burkitt limfoma

    • Labai spartus augimo greitis: dvigubė ląstelių masė kartais per kelias dienas.

    • Dažnai susijusi su c-MYC genų persiliejimu.

  • Angioimunoblastinė limfoma ir difuzinė B ląstelių limfoma

    • Gana spartus kursas, reikalauja greitos chemoterapijos.

Patogenezė ir molekuliniai mechanizmai

Ląstelių diferenciacijos blokada

  • Mutacijos signalo transdukcijos keliuose (pvz., FLT3, KIT, NOTCH1) skatina nekontroliuojamą blastų dauginimąsi.

  • Sutrikęs programinis ląstelių brandinimasis lemia didelį nesubrendusio tipo ląstelių kaupimąsi kaulų čiulpuose ir periferiniame kraujyje.

Citogenetiniai pokyčiai

  • Chromosominės translokacijos: t(8;21), t(15;17) ŪML, t(9;22) (Philadelphia chromosoma) ŪLL.

  • Genų amplifikacijos ir mutacijos: c-MYC Burkitt limfomoje, TP53 defektai siejami su prastesne prognoze.

Klinikinė eiga ir simptomatika

Labai greita liga eiga

  • Simptomai gali atsirasti ir progresuoti per kelias dienas–savaites nuo ligos pradžios.

  • Žaibinės (fulminantinės) formos atvejai – dar grėsmingesni, su staigia komplikacijų grandine (kuolio čiulpų sąstingis, DIC).

Pagrindiniai klinikiniai požymiai

  • Anemijos simptomai: silpnumas, blyškumas, dusulys, tachikardija.

  • Trombocitopenija: petichijos, spontaniniai kraujavimai (guminės kraujosruvos, kraujingos išskyros).

  • Neutropenija: dažnos ir sunkios bakterinės bei grybinių infekcijos.

  • Limfmazgių, blužnies ir kepenų padidėjimas: dėl blastų invazijos į retikuloendotelinę sistemą.

  • Bendras silpnumas ir karščiavimas: be akivaizdaus infekcijos židinio.

Diagnostikos metodai

Laboratoriniai tyrimai

  • Bendras kraujo tyrimas (BKT): didelis blastų procentas, mažas eritrocitų ir trombocitų skaičius.

  • Biocheminiai rodikliai: LDH ir haptoglobinas – hemolizės požymiai, šlapalo azoto ir kreatinino lygiai – inkstų funkcijai vertinti.

Kaulų čiulpų tyrimai

  • Punktatas ir biopsija: >20 % blastų normaliuose kaulų čiulpų sluoksniuose patvirtina diagnozę.

  • Flow citometrija: ląstelių paviršiaus žymenų profilis, tiksli klasifikacija (CD13, CD33, CD34, MPO ŪML; CD10, CD19, CD20, TdT ŪLL).

  • Citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai: identifikuoti translokacijas (PML-RARA, BCR-ABL), mutacijas (FLT3-ITD, NPM1).

Vaizdiniai tyrimai

  • Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): limfmazgių, kepenų ar blužnies infiltracijai įvertinti.

  • Ultragarso tyrimai: greitas organų būklės patikrinimas, gretimų navikinių masių aptikimas.

Gydymo strategijos

Intensyvi chemoterapija

  • Ūminėms leukemijoms: „7+3“ (ara-C + daunorubicinas) arba „Hyper-CVAD“ protokolai ŪLL T ląstelėms.

  • Limfomoms: „R-CHOP“ ar griežtesni režimai pagal subtipą; Burkitt limfoma – intensyvūs CODOX-M/IVAC ciklai.

Tikslinė terapija

  • Tyrozinkinazių inhibitoriai: imatinibas BCR-ABL teigiamai ŪLL (Ph+) formoms.

  • FLT3 inhibitoriai (midostaurinas, gilteritinibas) ŪML su atitinkamomis mutacijomis.

  • Monoklonaliniai antikūnai: rituksimabas CD20 teigiamoms ŪLL B ląstelėms, gemtuzumab ozogamicinas CD33 ŪML.

Imunoterapija ir CAR-T ląstelės

  • CAR-T terapija CD19 positivioms ŪLL B ląstelėms – pripažinta sėkminga sunkiems atvejams.

  • BiTE junginiai (blinatumomabas) – jungia T ląsteles su limfoblastais, skatina ląstelių mirtį.

Konsolidacija ir transplantacija

  • Alogeninė hematopoetinė ląstelių transplantacija – aukštos rizikos pacientams, pasiekusiems remisiją.

  • Autologinė transplantacija – rečiau taikoma, bet gali būti pasirinkta kai kuriose limfomose.

Komplikacijų valdymas

Tumorų lizės sindromas (TLS)

  • Prevencija: intensyvus skysčių srautavimas, alopurinolis arba rasburikazė prieš chemoterapiją.

  • Stebėsena: elektrolitų profilis, inkstų funkcija.

Infekcijų profilaktika

  • Neutropenijos metu: profilaktinis antibiotikų, antifungalinės ir antivirusinės terapijos skyrimas.

  • Granulocitų stimulanai (G-CSF) – trumpina neutropenijos trukmę.

Kraujavimo kontrolė

  • Transfuzijos: trombocitų koncentratai, eritrocitų permainimai; krešėjimo faktorių papildai, jei reikia.

Prognozė

Rizikos veiksniai

  • Citogenetika ir molekulinis profilis: palankūs (t(15;17) ŪML) vs. nepalankūs (FLT3-ITD, monosomijos).

  • Amžius ir bendroji būklė: jaunesni pacientai dažniau toleruoja agresyvų gydymą.

  • Terapijos atsakas: remisija po indukcijos – palankesnė prognozė.

Išgyvenamumo rodikliai

  • ŪLL remisijos rodikliai vaikams gali viršyti 80–90 %, suaugusiesiems – apie 40–50 %.

  • ŪML vienerių metų išgyvenamumas su intensyvia chemoterapija siekia apie 60–70 % jaunų pacientų, tačiau mažėja vyresnėms amžiaus grupėms.

Išvados

Agresyvus kraujo vėžys – sudėtinga ir gyvybei pavojinga grupė ligų, kurios reikalauja skubios diagnostikos, intensyvių, dažnai kombinuotų gydymo metodų bei nuolatinės komplikacijų kontrolės. Spartus medicinos mokslų progresas – tikslinė terapija, imunoterapija, CAR-T ląstelės – gerokai pagerino išgyvenamumo rodiklius ir pacientų gyvenimo kokybę. Tačiau kiekvienam pacientui būtinas individualus požiūris, atsižvelgiant į citogenetinius ypatumus, amžių ir bendrą sveikatos būklę.