Alergija yra vienas iš labiausiai paplitusių lėtinių sutrikimų visame pasaulyje, nuo kurio kenčia milijonai žmonių. Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į nekenksmingas medžiagas, kurias organizmas klaidingai identifikuoja kaip pavojingas. Šios medžiagos vadinamos alergenais, o imuninė sistema į jas reaguoja, gamindama antikūnus ir sukeldama uždegiminius procesus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra alergija, jos priežastys, simptomai, gydymo būdai ir prevencijos galimybės.
Kas yra alergija?
Alergija yra neįprasta imuninės sistemos reakcija į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios paprastai nėra kenksmingos. Normaliai veikianti imuninė sistema padeda apsaugoti organizmą nuo kenksmingų veiksnių, tokių kaip virusai ir bakterijos. Tačiau alergijos atveju imuninė sistema per daug jautriai reaguoja į medžiagas, kurios paprastai nesukelia sveikatos problemų.
Dažniausiai pasitaikantys alergenai yra:
- Žiedadulkės
- Dulkių erkutės
- Gyvūnų pleiskanos
- Maistas (pvz., riešutai, pienas, kiaušiniai)
- Vabzdžių įkandimai
- Vaistai
- Pelėsiai
- Chemikalai ir lateksas
Alergijos priežastys
Alergija atsiranda dėl to, kad imuninė sistema klaidingai atpažįsta tam tikrą medžiagą kaip pavojingą ir pradeda gynybos reakciją. Tai sukelia uždegiminį atsaką, kuris gali pasireikšti įvairiais simptomais. Pagrindinės alergijos priežastys gali būti genetika, aplinkos veiksniai ar imunologinė disfunkcija.
1. Genetiniai veiksniai
Alergija dažnai paveldima iš šeimos narių. Jei vienas iš tėvų turi alergiją, tikimybė, kad vaikas taip pat sirgs alergija, yra didesnė. Ši būklė vadinama atopija – polinkis į alergines reakcijas, kuris yra genetiškai paveldimas.
2. Aplinkos veiksniai
Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos alergijos vystymuisi. Tam tikri veiksniai, tokie kaip oro tarša, tabako dūmai, cheminės medžiagos ar intensyvus kontaktas su alergenais ankstyvame amžiuje, gali padidinti riziką išsivystyti alergijoms.
3. Imuninės sistemos disbalansas
Imuninė sistema gali reaguoti neįprastai į tam tikrus antigenus dėl imunologinės disfunkcijos. Tai gali būti per stiprus imuninės sistemos atsakas į nekenksmingas medžiagas, sukeliantis alerginę reakciją.
Alergijos tipai
Yra keli pagrindiniai alergijų tipai, kurie skiriasi pagal alergenų rūšį ir organizmo reakciją:
1. Maisto alergija
Maisto alergija atsiranda, kai organizmas per stipriai reaguoja į tam tikrus maisto produktus, pvz., žemės riešutus, pieną, soją ar kiaušinius. Maisto alergijos simptomai gali būti niežulys, patinimas, bėrimas, pykinimas, vėmimas ar net gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas.
2. Alergija žiedadulkėms (šienligė)
Tai viena dažniausių sezoninių alergijų, kurią sukelia žiedadulkės iš medžių, žolių ar gėlių. Žmonėms, sergantiems šienlige, būdingi simptomai, tokie kaip čiaudulys, sloga, akių ašarojimas ir niežulys, kurie dažniausiai pasireiškia pavasario ir vasaros mėnesiais.
3. Alergija dulkėms ir dulkių erkutėms
Dulkių alergija atsiranda dėl dulkių erkučių išskiriamų baltymų. Dulkių erkutės yra mikroskopiniai organizmai, gyvenantys namų dulkių dalelėse. Žmonės, alergiški dulkėms, gali patirti kvėpavimo sutrikimus, čiaudulį, nosies užgulimą ir akių dirginimą.
4. Alergija gyvūnams
Gyvūnų alergija atsiranda, kai organizmas reaguoja į gyvūnų pleiskanas, seiles ar šlapimą. Ši alergija dažnai pasireiškia tiems, kurie gyvena su augintiniais, ypač katėmis ir šunimis. Simptomai yra panašūs į kvėpavimo takų alergiją: čiaudulys, akių niežėjimas ir kvėpavimo sunkumai.
5. Vaistų alergija
Kai kurie žmonės yra alergiški tam tikriems vaistams, pavyzdžiui, antibiotikams (pvz., penicilinui) ar aspirino turintiems vaistams. Alerginė reakcija į vaistus gali sukelti odos bėrimus, niežulį, patinimą ar net anafilaksinį šoką.
6. Kontaktinė alergija
Tai alergija, kurią sukelia tiesioginis kontaktas su alergenu, pvz., lateksu, metalais (pvz., nikeliu) ar cheminėmis medžiagomis (pvz., kosmetikos sudedamosiomis dalimis). Ši alergija dažniausiai pasireiškia odos uždegimu, bėrimu ir niežuliu.
Alergijos simptomai
Alergijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo organizmo reakcijos į alergeną ir pačios alergijos tipo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai apima:
- Čiaudulys
- Sloga
- Akių niežulys ir ašarojimas
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Odos bėrimai
- Niežėjimas
- Patinimas (ypač veido, lūpų, akių ar gerklės srityse)
- Virškinimo problemos (esant maisto alergijoms)
- Anafilaksinis šokas (retas, bet pavojingas simptomas)
Anafilaksinis šokas
Anafilaksinis šokas yra ūmi ir gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kurią gali sukelti maistas, vaistai, vabzdžių įkandimai ar kiti alergenai. Anafilaksijos simptomai apima greitą kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo sunkumus, širdies ritmo sutrikimus ir sąmonės praradimą. Tai yra skubi medicininė situacija, kuri reikalauja nedelsiant sušvirkšti adrenalino ir kreiptis į medicinos pagalbą.
Alergijos diagnozė
Alergijos diagnozė pradedama nuo detalaus paciento anamnezės surinkimo ir simptomų analizės. Dažniausiai naudojami alergijos diagnozavimo metodai:
- Odos testai – alergologas suleidžia nedidelį kiekį galimo alergeno po oda ir stebi, ar pasireiškia reakcija (pvz., paraudimas, patinimas).
- Kraujo tyrimai – laboratorijoje atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar organizme yra specifinių antikūnų, kurie reaguoja į alergenus.
- Provokaciniai testai – gydytojo prižiūrint, pacientui duodama nedidelė galimo alergeno dozė, siekiant stebėti, ar atsiranda alerginė reakcija.
Alergijos gydymas
Nors visiškai išgydyti alergiją dažnai neįmanoma, gydymo tikslas yra sumažinti simptomus ir užkirsti kelią alergenų poveikiui. Dažniausiai taikomi gydymo metodai:
1. Antihistamininiai vaistai
Antihistamininiai vaistai blokuoja histamino – cheminės medžiagos, kurią išskiria imuninė sistema reaguodama į alergeną,