Apyvarpės susiaurėjimas, mediciniškai žinomas kaip fimozė, yra būklė, kai vyrams ar berniukams negalima pilnai atitraukti apyvarpės nuo varpos galvutės. Tai gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant skausmą, infekcijas ir šlapinimosi sunkumus. Nors ši būklė dažnai diagnozuojama vaikystėje, ji gali pasireikšti ir suaugusiems. Šiame straipsnyje aptarsime apyvarpės susiaurėjimo priežastis, simptomus, gydymo metodus bei būdus, kaip išvengti šios būklės.

Fimozės tipai

Apyvarpės susiaurėjimas gali būti skirstomas į dvi pagrindines rūšis: fiziologinę ir patologinę fimozę.

1. Fiziologinė fimozė – tai natūrali būklė kūdikiams ir mažiems vaikams. Naujagimiams apyvarpė dažnai būna pritvirtinta prie varpos galvutės, ir tai yra normalu. Fiziologinė fimozė dažniausiai išnyksta savaime, kai vaikas auga, nes apyvarpė pamažu atsiskiria nuo varpos galvutės.
2. Patologinė fimozė – ši būklė atsiranda dėl uždegimų, infekcijų ar traumų, kai apyvarpė tampa ne tik standi, bet ir negali būti atitraukta nuo varpos galvutės. Tai gali sukelti skausmą ir kitus nemalonius simptomus.

Apyvarpės susiaurėjimo priežastys

Fimozės atsiradimui įtaką daro įvairūs veiksniai. Žemiau pateikiamos dažniausiai pasitaikančios priežastys:

1. Įgimta struktūra: Kaip jau minėta, naujagimiams fiziologinė fimozė yra normali. Tačiau kai kuriais atvejais ši būklė gali išlikti ilgiau nei įprasta.
2. Infekcijos: Dažna fimozės priežastis yra infekcijos, pvz., balanitas ar postitas (varpos galvutės ir apyvarpės uždegimai). Šios infekcijos gali sukelti apyvarpės randėjimą ir susiaurėjimą.
3. Netinkama higiena: Nepakankama higiena gali lemti infekcijų vystymąsi, kurios savo ruožtu gali sukelti patologinę fimozę. Nepilnas arba retas apyvarpės atitraukimas, nevalant apyvarpės vidaus, gali skatinti bakterijų kaupimąsi.
4. Apyvarpės trauma: Per dažnas ar grubus bandymas atitraukti apyvarpę vaikystėje gali sukelti randėjimą ir vėliau vystytis patologinė fimozė.

Simptomai

Fimozė gali sukelti įvairių simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo būklės sunkumo. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

1. Skausmas ir diskomfortas: Dažniausias simptomas, ypač kai bandoma atitraukti apyvarpę. Suaugusiems vyrams tai gali sukelti diskomfortą lytinių santykių metu.
2. Šlapinimosi sunkumai: Kai apyvarpė pernelyg susiaurėja, gali būti sunku šlapintis, o tai gali lemti infekcijų atsiradimą.
3. Paraudimas ir uždegimas: Infekcijos ar mechaninės traumos gali sukelti paraudimą, skausmą ar net patinimą aplink apyvarpę.
4. Balanitas (varpos galvutės uždegimas): Jei apyvarpė nėra tinkamai prižiūrima ar yra susiaurėjusi, gali išsivystyti infekcijos, sukeliančios varpos galvutės uždegimą.

Galimos komplikacijos

Negydoma fimozė gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios kartais reikalauja chirurginio įsikišimo. Kai kurios iš jų apima:

1. Parafimozė: Tai būklė, kai apyvarpė atitraukiama atgal už varpos galvutės, bet negali būti sugrąžinta į savo pradinę padėtį. Tai gali sukelti skausmą ir varpos galvutės patinimą, o tokiai situacijai būtina skubi medicininė pagalba.
2. Infekcijos: Fimozė gali padidinti infekcijų, tokių kaip šlapimo takų infekcijos ir balanitas, riziką.
3. Lytinės funkcijos sutrikimai: Vyrams, sergantiems fimoze, gali atsirasti diskomfortas lytinių santykių metu arba susilpnėjusi lytinė funkcija.
4. Padidėjusi varpos vėžio rizika: Retais atvejais ilgalaikė fimozė gali padidinti varpos vėžio išsivystymo riziką.

Gydymo būdai

Yra keletas gydymo metodų, priklausomai nuo fimozės sunkumo. Kai kurie iš jų gali būti atliekami namuose, kitiems gali prireikti medicininio įsikišimo.

1. Steroidiniai kremai

Vienas iš pirmųjų neinvazinių fimozės gydymo būdų – steroidinių kremų naudojimas. Šie kremai gali padėti apyvarpei tapti lankstesnei, todėl ji lengviau atitraukiama. Paprastai jie naudojami kartu su švelniu apyvarpės tempimu kasdien.

2. Apyvarpės tempimas

Tai konservatyvus metodas, kuriuo pacientas palaipsniui ir švelniai atitraukia apyvarpę. Šis metodas gali būti taikomas ilgą laiką ir dažnai derinamas su steroidiniais kremais. Tačiau svarbu, kad tai būtų daroma švelniai ir lėtai, kad būtų išvengta traumų.

3. Apipjaustymas (cirkumcizija)

Esant sunkiai fimozei, ypač kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gali būti rekomenduojamas apipjaustymas. Tai chirurginė procedūra, kurios metu apyvarpė pašalinama. Tai veiksmingas metodas, tačiau kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, jis turi savo rizikas.

4. Preputioplastika

Tai alternatyva apipjaustymui, kai chirurgai atlieka apyvarpės išplėtimą, o ne visišką jos pašalinimą. Ši procedūra gali būti tinkama vyrams, kurie nori išlaikyti apyvarpę, tačiau susiduria su jos susiaurėjimu.

Profilaktika

Nors ne visada galima išvengti fimozės, yra tam tikrų būdų, kaip sumažinti riziką:

1. Tinkama higiena: Svarbu reguliariai plauti apyvarpę ir varpos galvutę, ypač nuo pat vaikystės, siekiant išvengti infekcijų ir uždegimų.
2. Švelnus apyvarpės tempimas: Jei apyvarpė per anksti nesitraukia, nebūtina jos priverstinai tempti. Švelnus tempimas kasdien gali padėti išvengti traumų ir susiaurėjimo.
3. Laiku gydyti infekcijas: Jei pastebimi balanito ar kitų infekcijų simptomai, svarbu kreiptis į gydytoją ir laiku pradėti gydymą.

Išvados

Apyvarpės susiaurėjimas yra gana dažna problema tiek vaikystėje, tiek suaugusiems vyrams. Nors fiziologinė fimozė dažnai išnyksta natūraliai, patologinė fimozė gali reikalauti medicininio gydymo. Laiku diagnozavus ir gydant šią būklę, galima išvengti rimtesnių komplikacijų. Pagrindiniai gydymo būdai apima steroidinius kremus, apyvarpės tempimą, apipjaustymą ir preputioplastiką. Be to, tinkama higiena ir infekcijų prevencija yra svarbūs aspektai, kurie gali padėti išvengti šios būklės atsiradimo.

Šaltiniai

1. Shankar, V., Rickwood, A. M. K. (1999). The incidence of phimosis in boys. BJU International, 84(1), 101-102.
2. Morris, B. J., Krieger, J. N. (2014). Does circumcision reduce the risk of sexually transmitted infections?. BMC Infectious Diseases, 14(1), 136.
3. O’Hara, K., O’Hara, J. (1999). The effect of male circumcision on the sexual enjoyment of the female partner. BJU International, 83(1), 79-84.
4. Øster, J. (1968). Further fate of the foreskin: Incidence of preputial adhesions, phimosis, and smegma among Danish schoolboys. Archives of Disease in Childhood, 43(228), 200-203.