Hemorojaus gydymas yra aktuali tema, nes šis sutrikimas dažnai sukelia diskomfortą, skausmą ir kitas problemas daugeliui žmonių. Hemorojus, dar vadinamas hemorojidais, yra išsiplėtusios venos tiesiojoje žarnoje ir išangėje.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus – tai tiesiojoje žarnoje arba išangėje esančios išsiplėtusios venos, kurios gali būti vidinės arba išorinės. Vidinis hemorojus formuojasi tiesiosios žarnos viduje, o išorinis – išangės išorėje. Dažnai hemorojus nesukelia simptomų, tačiau uždegimo ar padidėjusio spaudimo atveju jie gali pradėti kraujuoti, skaudėti ar sukelti diskomfortą.

Simptomai

Hemorojaus gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir trukmės. Dažniausi hemorojaus simptomai yra:

• Kraujavimas – dažniausiai pastebimas ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus arba išmatose.
• Niežulys ir deginimas – ypač aplink išangės sritį.
• Skausmas ir diskomfortas – tuštinimosi metu arba po jo.
• Gumbeliai arba patinimai – aplink išangę gali susiformuoti jautrūs mazgai arba gumbeliai.
• Išmatų nelaikymas – retais atvejais, jei hemorojus yra labai išsiplėtęs.

Priežastys

Hemorojaus gydymas prasideda nuo priežasties nustatymo ir pašalinimo, jei įmanoma. Dažniausios hemorojaus priežastys yra:

• Vidurių užkietėjimas – dažnas tempimas tuštinantis gali padidinti spaudimą tiesiojoje žarnoje ir sukelti hemorojų.
• Nėštumas – dėl padidėjusio spaudimo pilvo srityje hemorojus dažniau pasireiškia nėštumo metu.
• Sėdimas gyvenimo būdas – ilgai sėdintis darbas gali lemti kraujo kaupimąsi tiesiojoje žarnoje.
• Senėjimas – su amžiumi kraujagyslių sienelės tampa silpnesnės, todėl rizika susirgti hemorojumi didėja.
• Nutukimas – perteklinis svoris didina spaudimą tiesiosios žarnos venoms.
• Genetika – kai kurie žmonės turi įgimtą polinkį į hemorojų dėl kraujagyslių struktūros.

Diagnostika

Norint nustatyti tinkamiausią hemorojaus gydymą, pirmiausia reikia atlikti išsamų tyrimą. Hemorojus diagnozuojamas keliais būdais:

• Fizinis tyrimas – gydytojas apžiūri išangės sritį ir gali nustatyti išorinio hemorojaus buvimą.
• Rektalinis tyrimas – gydytojas, naudodamasis pirštinėmis ir tepalu, apčiuopia tiesiąją žarną, norėdamas įvertinti vidinius mazgus.
• Anoskopija – prietaisas anoskopas leidžia gydytojui apžiūrėti vidinę tiesiosios žarnos dalį.
• Sigmoidoskopija – atliekama, jei įtariamos kitos tiesiosios žarnos arba storosios žarnos problemos.

Gydymo Galimybės

Hemorojaus gydymas priklauso nuo būklės sunkumo ir paciento simptomų. Štai pagrindiniai gydymo metodai:

1. Gyvenimo būdo pakeitimai

Pradinėje stadijoje hemorojaus gydymas dažnai susideda iš gyvenimo būdo korekcijų:

• Daugiau skaidulų turinti mityba – padeda suminkštinti išmatas ir sumažinti tempimą tuštinantis. Rekomenduojama valgyti daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus.
• Pakankamas skysčių vartojimas – geriant pakankamai vandens galima išvengti vidurių užkietėjimo.
• Reguliarus fizinis aktyvumas – judėjimas gerina kraujotaką ir mažina spaudimą tiesiojoje žarnoje.
• Vengimas ilgai sėdėti – ypač sėdimoje pozicijoje, kuri sukelia spaudimą išangei.

2. Vaistai

Esant vidutiniam hemorojui, gydytojai gali rekomenduoti vaistus, padedančius sumažinti skausmą ir diskomfortą:

• Vietiniai tepalai ir kremai – naudojami tiesiogiai ant išangės srities. Jie dažnai turi skausmą malšinančių ir priešuždegiminių savybių.
• Žvakutės – padeda sumažinti uždegimą ir niežėjimą, mažina skausmą.
• Geriamieji priešuždegiminiai vaistai – kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti uždegimą ir diskomfortą.

3. Neinvazinės medicininės procedūros

Kai hemorojaus gydymas vaistais ir gyvenimo būdo pakeitimais nepadeda, gali būti taikomos neinvazinės procedūros:

• Guminių žiedų ligavimas – gydytojas aplink hemorojų uždeda mažą gumytę, kuri blokuoja kraujo tiekimą, dėl ko hemorojus sumažėja ir nukrenta.
• Skleroterapija – hemorojus sumažinamas, suleidžiant specialių cheminių medžiagų, kurios sukelia venos sienelių susiliejimą.
• Infraraudonųjų spindulių koaguliacija – šis metodas naudojamas vidiniam hemorojui gydyti. Šilumos pagalba sunaikinami kraujagyslių audiniai.
• Lazerinė terapija – lazerio šviesa sunaikina audinius aplink hemorojų, kad jis sumažėtų ir nukristų.

4. Chirurginis gydymas

Kai hemorojus yra didelis arba nuolat kraujuoja, gali prireikti chirurginio hemorojaus gydymo:

• Hemoroidektomija – chirurginis hemorojaus pašalinimas. Tai efektyviausias metodas, tačiau gali būti skausmingas ir reikalingas ilgesnis gijimo laikas.
• Staplerinė hemoroidopeksija – procedūra, kurios metu hemorojus „pakeliamas“ ir pritvirtinamas atgal į tiesiosios žarnos vidų. Tai mažiau skausminga nei hemoroidektomija.
• Transanalinė hemorojaus arterijų ligavimas – specialiu prietaisu blokuojamos arterijos, kurios maitina hemorojų, taip sumažinant kraujo tekėjimą.

Gydymo rizikos ir šalutiniai poveikiai

Bet kokio hemorojaus gydymo atveju svarbu žinoti apie galimus šalutinius poveikius ir rizikas:

• Kraujavimas po procedūrų – kai kuriuose gydymo metoduose gali atsirasti kraujavimo rizika.
• Skausmas ir diskomfortas – kai kurios procedūros, ypač chirurginės, gali sukelti skausmą.
• Infekcijos rizika – retais atvejais po chirurginio gydymo gali kilti infekcija.
• Hemorojaus atsinaujinimas – kai kuriems pacientams hemorojus gali atsinaujinti, ypač jei nesilaikoma sveikos mitybos ir gyvenimo būdo.

Kaip išvengti hemorojaus?

Prevencija yra svarbi siekiant išvengti hemorojaus gydymo. Štai keli patarimai:

• Valgykite daug skaidulų turinčio maisto – tai padeda palaikyti normalų tuštinimąsi ir išvengti tempimo.
• Vartokite pakankamai skysčių – vanduo padeda palaikyti minkštas išmatas.
• Sportuokite reguliariai – fizinis aktyvumas gerina kraujotaką.
• Venkite ilgai sėdėti – pertraukos ir trumpas judėjimas darbo metu gali padėti sumažinti spaudimą išangei.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu nepaisyti hemorojaus simptomų ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:

• Kraujavimas išangėje tęsiasi ilgiau nei kelias dienas.
• Skausmas arba diskomfortas išlieka ilgą laiką.
• Jaučiate gumbelius arba patinimus aplink išangę.
• Turite rimtų tuštinimosi sutrikimų.

Išvada: Hemorojaus gydymas gali būti nesudėtingas, jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje, tačiau lėtiniais atvejais gali būti reikalingos specifinės medicininės procedūros. Tinkama mityba, aktyvumas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti išvengti šios nemalonios sveikatos problemos.