Hemorojus – tai išsiplėtusios ir uždegiminės išangės ir tiesiosios žarnos venos. Simptomai dažniausiai: skausmas, deginimas, niežėjimas, kraujavimas tuštinantis, mazgelių „iškritimas“. Vaistai nuo hemorojaus paprastai skiriami simptomams palengvinti ir uždegimui mažinti, tačiau svarbu suprasti: jie neišgydo pačios priežasties, ypač jei yra ryškūs ar ilgai užsitęsę pakitimai.

Žemiau – pagrindinės vaistų grupės, naudojamos hemorojui gydyti.

Vietiniai vaistai nuo hemorojaus

Tepalai ir kremai

Dažniausiai naudojami išoriškai (ant išangės srities):

  • Priešuždegiminiai komponentai
    Dažnai sudėtyje yra medžiagų, mažinančių uždegimą ir patinimą (pvz., kortikosteroidai mažomis dozėmis). Jie gali sumažinti paraudimą, patinimą, niežėjimą, tačiau netinka ilgalaikiam, neprižiūrimam naudojimui, nes gali ploninti odą ir dirginti.

  • Vietiniai anestetikai (nuskausminamieji)
    Tai medžiagos, mažinančios skausmą ir deginimą (pvz., lidokainas). Jie veikia lokaliai, greitai, bet trumpai – daugiau skirti simptomams numalšinti, o ne gydyti.

  • Sutraukiamieji ir apsauginiai komponentai
    Medžiagos, saugančios gleivinę ir sudarančios apsauginį „sluoksnį“ (pvz., cinko oksidas, titanų dioksidas, augaliniai ekstraktai). Padeda sumažinti dirginimą, palengvinti tuštinimąsi.

Tepalai dažniau naudojami išoriniam hemorojui (kai matomi ar jaučiami mazgeliai prie išangės).

Žvakutės (žvakutės į tiesiąją žarną)

Naudojamos, kai hemorojus labiau vidinis:

  • turi panašius komponentus kaip tepalai: priešuždegiminius, nuskausminamuosius, sutraukiamuosius;

  • tirpsta tiesiojoje žarnoje ir veikia lokaliai.

Žvakutės dažnai skiriamos, kai vargina kraujavimas, spaudimo jausmas, deginimas viduje.


Geriamieji vaistai hemorojui gydyti

Venoaktyvūs (venas stiprinantys) preparatai

Tai vaistai, kurie:

  • stiprina venų sieneles,

  • gerina veninę kraujotaką,

  • mažina kapiliarų pralaidumą, patinimą, sunkumo jausmą.

Dažniausiai sudėtyje yra:

  • flavonoidų (pvz., diosminas, hesperidinas),

  • kitų venotonikų.

Jie skiriami:

  • esant paūmėjimui (ūmiai hemorojaus stadijai),

  • ir profilaktiškai, jei hemorojus linkęs kartotis.

Šie vaistai paprastai vartojami kelias savaites ar ilgiau, pagal gydytojo nurodymus.

Skausmą malšinantys ir uždegimą mažinantys vaistai

Esant stipresniam skausmui gali būti rekomenduojami:

  • paracetamolis,

  • ibuprofenas ar kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).

Jie palengvina skausmą ir bendrą diskomfortą, bet negydo pačio hemorojaus, todėl naudojami tik kaip dalis gydymo plano.

Vaistai, minkštinantys išmatas

Labai svarbu, kad tuštinimasis nebūtų skausmingas ir labai sunkus:

  • skiriami švelnūs vidurius minkštinantys preparatai (pvz., makrogolis, laktuliozė),

  • didinamas skysčių ir skaidulų (daržovės, sėlenos, linų sėmenys) kiekis.

Tai padeda išvengti stipraus stanginimosi, kuris dar labiau didina hemorojaus mazgų apkrovą.


Augaliniai ir papildomi preparatai

Augaliniai ekstraktai

Kai kurie preparatai hemorojui gydyti turi:

  • arklio kaštono,

  • hamamelio,

  • ramunėlių,

  • medetkų ir kitų ekstraktų.

Jie gali:

  • šiek tiek mažinti uždegimą ir patinimą,

  • raminti sudirgintą odą,

  • palengvinti niežėjimą.

Tai dažnai būna papildoma priemonė šalia pagrindinio gydymo, o ne pagrindinis vaistas.

Sėdimos vonelės, higienos priemonės

Nors tai ne vaistai, bet svarbi gydymo dalis:

  • šiltos sėdimos vonelės su ramunėlėmis, druska ar tik šiltu vandeniu gali sumažinti skausmą ir spazmus;

  • švelni, bekvapė higiena, vengiant stiprių muilų, padeda nepaūminti dirginimo.


Kada vien vaistų nepakanka?

Vaistai nuo hemorojaus dažnai tinka:

  • lengvoms ir vidutinėms formoms,

  • paūmėjimo mažinimui,

  • simptomų kontrolei.

Tačiau vien vaistai gali būti nepakankami, jei:

  • mazgai dideli, iškrenta į išorę ir nebesugrįžta;

  • yra gausus, pasikartojantis kraujavimas;

  • įtariamos komplikacijos (trombozuotas, labai skausmingas mazgas, infekcija).

Tokiomis situacijomis gydytojas (dažnai proktologas ar chirurgas) gali siūlyti:

  • minimaliai invazines procedūras (guminiai žiedai, skleroterapija, lazeris),

  • arba chirurginį gydymą.


Kada būtina kreiptis į gydytoją skubiau?

Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei:

  • atsiranda gausus kraujavimas iš išangės;

  • skausmas labai stiprus, atsiranda kietas, mėlynas mazgas (gali būti trombozė);

  • kartu yra karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus skausmas, bendras blogėjimas;

  • kraujavimas tęsiasi, nors naudojate vaistus;

  • neaišku, ar tai tikrai hemorojus (kraujas išmatose gali būti ir kitų ligų – įskaitant storosios žarnos vėžį – simptomas).


Svarbi žinutė

„Hemorojus vaistai“ – tai ne tik vienas tepalas ar žvakutė.
Dažniausiai veiksmingas derinys yra:

  • vietinis gydymas (tepalai, žvakutės),

  • venoaktyvūs geriami vaistai,

  • skausmo ir uždegimo kontrolė,

  • išmatų minkštinimas, mitybos ir įpročių keitimas.

O svarbiausia – gydytojo įvertinimas, kad būtų patvirtinta diagnozė ir atmestos kitos, rimtesnės ligos. Tai ypač aktualu, jei esate vyresnio amžiaus arba kraujas išmatose kartojasi.

Jei nori, galiu paruošti atskirą, trumpesnį variantą klinikos puslapiui su blokais: „Simptomai – Vaistai – Kada pas gydytoją – Profilaktika“.