Kraujo tyrimai dėl vėžio – tai neinvaziniai laboratoriniai tyrimai, skirti aptikti tam tikrus žymenis (biomarkerius), kurių padidėjęs kiekis gali rodyti navikinį procesą organizme. Nors jie negali vienareikšmiškai patvirtinti piktybinės ligos, kraujo tyrimai padeda gydytojui nusistatyti tolimesnę diagnostikos arba stebėsenos taktiką.

Kas yra kraujo tyrimai dėl vėžio?

Kraujo tyrimai dėl vėžio orientuojasi į specifinių baltymų, fermentų ar kitų molekulių koncentracijos nustatymą kraujo serume. Šie biomarkeriai gali būti:

• Išskiriami paties auglio ar organizmo atsako į naviką rezultatas

• Vėžio progresavimo arba atsako į gydymą indikatorius

Svarbu suprasti, kad vien biomarkerio pokytis nėra diagnozė – jis tik rodo, kad reikalinga išsamesnė onkologinė arba radiologinė diagnostika.

Pagrindiniai vėžio žymenys kraujyje

Karcinoembrioninis antigenas (CEA)

• Dažniausiai taikomas virškinimo trakto (storosios žarnos, skrandžio) vėžiui stebėti

• Normalioji koncentracija: iki 5 ng/ml

Alfa-fetoproteinas (AFP)

• Taikomas kepenų ląstelių karcinomos ir kai kurių kiaušidžių navikų atvejais

• Normalu: iki 10–20 ng/ml

CA 125

• Naudojamas krūties ir ypač kiaušidžių vėžio atvejais

• Normalu: iki 35 U/ml

CA 19-9

• Išreikštas kasos, tulžies latakų ar tulžies pūslės navikų atveju

• Normalu: iki 37 U/ml

Prostatos specifinis antigenas (PSA)

• Vyrams – prostatos vėžiui ankstyvai diagnostikai

• Fiziologinės ribos: iki 4 ng/ml, vyresniems vyrams gali būti šiek tiek didesnės

Kada verta atlikti kraujo tyrimus?

Įtarus onkologinį susirgimą

• Pasireiškus neaiškiems simptomams (staigus svorio kritimas, nuolatinis skausmas, kraujavimas)

• Atlikus vaizdinius tyrimus, bet norint patikslinti naviko pobūdį

Po onkologinio gydymo

• Biomarkerių stebėjimas leidžia įvertinti, ar navikas neatsinaujina

• Reguliarus tyrimų grafikas – pagal gydytojo rekomendaciją (dažniausiai kas 3–6 mėn.)

Profilaktinis tikrinimas

• Jei šeimoje yra piktybinių ligų istorija

• Vyresniems nei 50 metų asmenims (ypač PSA vyrams)

Tyrimo eiga ir pasiruošimas

Kaip pasiruošti tyrimui?

• 8–12 val. prieš tyrimą negerti maisto (laisvai gerti negazuotą vandenį)

• Nutraukti kai kurių preparatų vartojimą (pvz., hormonų terapiją) – tik gydytojo nurodymu

• Informuoti laboratorijos darbuotoją apie vartojamus vaistus

Tyrimo atlikimo procesas

• Venos punkcija – apie 5–10 ml kraujo paėmimas

• Laboratorinis apdorojimas ir biomarkerio koncentracijos nustatymas

• Rezultatai dažniausiai paruošiami per 1–3 darbo dienas

Rezultatų interpretacija

Normalios vertės ir nuokrypiai

• Rezultatų normos gali skirtis tarp skirtingų laboratorijų

• Šiek tiek padidėjęs žymens lygis ne visada reiškia onkologinį susirgimą (gali būti lėtinio uždegimo, kepenų ar inkstų ligų priežastis)

Kada kreiptis pas specialistą?

• Jeigu žymens koncentracija žymiai viršija ribines vertes

• Jei biomarkerio lygis nuolat auga per kelis pakartotinius tyrimus

Tyrimų apribojimai ir tolimesni veiksmai

Netikslumai ir klaidingi rezultatai

• Fals-pozityvūs: rodo pakitimą, nors naviko nėra

• Fals-negatyvūs: navikas egzistuoja, bet žymens lygis normalus

Papildomi diagnostiniai metodai

• Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, echoskopija

• Biopsija naviko audinio – vienintelis patikimas ligos patvirtinimo būdas

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vien kraujo tyrimai pakanka vėžio diagnozei?

Ne – jie yra tik papildoma diagnostikos priemonė. Paskutinis diagnozės patvirtinimas – naviko audinio biopsija.

Kiek dažnai reikia tikrintis žymenis po gydymo?

Įprastai – kas 3–6 mėn. pirmus 2 metus, vėliau grafikas koreguojamas pagal gydymo eigą ir gydytojo rekomendacijas.

Ar tyrimo rezultatus gali paveikti neteisingas pasiruošimas?

Taip. Maisto likučiai kraujyje arba kai kurių vaistų vartojimas gali iškreipti rezultatus, todėl svarbu laikytis nurodymų.

---

Kraujo tyrimai dėl vėžio yra vertinga priemonė ankstyvajai diagnostikai ir ligos stebėsenai. Tačiau jų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į klinikinį vaizdą, kitų tyrimų rezultatus ir paciento anamnezę. Jei kyla abejonių ar gaunami neaiškūs rezultatai, svarbu kreiptis į onkologijos specialistą arba šeimos gydytoją dėl tolimesnės diagnostikos ir gydymo plano sudarymo.