Odos vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų, apimanti bazaliomą, plokščialąstelinę karcinomą ir melanomą. Nors tradiciškai diagnozė remiasi vizualine apžiūra, dermatoskopija ir histologine biopsija, kraujo tyrimai tampa vis svarbesnis neinvazyvus papildomas metodas, padedantis ankstyvai ligos stadijos detekcijai, gydymo stebėsenai ir prognozės vertinimui.

Kraujo žymenys odos vėžiui

Biocheminiai žymenys

• Laktatdehidrogenazė (LDH)
  LDH koncentracija kraujyje didėja esant navikų ląstelių sunkiai pažeidimams. Padidėję LDH lygiai dažnai siejami su pažengusia melanomos stadija ir agresyvesne ligos eiga.

• S100 baltymas
  S100 baltymas gaminamas melanocitų linijos ląstelių. Jo padidėjęs kiekis serume rodo didelį naviko aktyvumą, metastazių riziką ir blogesnę prognozę.

• MIA (Melanoma Inhibitory Activity)
  MIA baltymas slopina naviko ląstelių gebėjimą klijuotis, kas palengvina jų plitimą. Aukštas MIA lygis rodo spartesnį ligos progresavimą.

Cirkuliuojanti naviko DNR (ctDNA)

• Metodas ir privalumai
  Iš kraujo plazmos išskirtos fragmentinės vėžinės DNR leidžia nustatyti navikui būdingas mutacijas (pvz., BRAF, NRAS). ctDNA tyrimas ypač naudingas recidyvų stebėsenai ir atsako į gydymą įvertinimui.

• Ankstyva diagnostika
  ctDNA aptikimas gali signalizuoti apie naviko buvimą dar prieš akivaizdžius odos pokyčius, suteikdamas galimybę pradėti gydymą anksčiau.

Molekuliniai ir genetiniai testai

mikroRNR (miRNR) profiliai

• miR-221, miR-125b ir kt.
  Šie nekoduojamos RNR fragmentai reguliuoja genų raišką. Jų pokyčiai serume gali padėti atskirti melanomą nuo gerybinių odos navikų ir prognozuoti recidyvą.

Genų ekspresijos panelės

• 31-genų ekspresijos testai
  Analizuojant keliolika naviko ar kaulų čiulpų biomarkerių vienu metu, gaunamas įvertinimas, ar didelė metastaziavimo ir recidyvų rizika ir ar verta planuoti sentinelinių limfmazgių biopsiją.

Tyrimo eiga ir praktika

Mėginio ėmimas

• Kraujo paėmimas į standartinius vamzdelius su antikoaguliantu arba stabilizatoriumi.

• Saugus transportas į specializuotą laboratoriją, kur atliekama plazmos centrifugavimas.

Analizės metodai

• ELISA arba imunochemija – biocheminių baltymų žymenims nustatyti.

• qPCR ir NGS – molekulinės DNR/RNR analizės, mutacijų identifikavimui.

• Bioinformatinė apdorojimo programa – rezultatų interpretavimui, rizikos prognozavimui.

Klinikinė vertė ir taikymas

Ankstyvos stadijos detekcija

• Biocheminiai žymenys vieni negali patikimai diagnozuoti anksti atsirandančios odos vėžio formos, tačiau kartu su dermatoskopija ir vizualiniais tyrimais jie suteikia papildomą informaciją.

• ctDNA ir molekuliniai tyrimai leidžia aptikti naviką anksčiau, ypač rizikos grupės pacientams.

Gydymo efektyvumo stebėjimas

• LDH ir S100 kas kartą prieš gydymo kursą ir po jo leidžia įvertinti terapijos poveikį.

• ctDNA kiekio dinamika parodo, ar naviko mutacijų terpinys mažėja, ar vystosi atsparumas.

Ateities perspektyvos

• Dažnai atliekamų „skystųjų biopsijų“ plėtra leis sekti ligos eigą be invazinių procedūrų.

• Dirbtinis intelektas analizuos daugiamačius biomarkerių duomenis, leisdamas prognozuoti individualų atsaką į gydymą.

• Kompleksinės diagnostikos platformos, apjungiančios kraujo tyrimus su vaizdiniais duomenimis, suteiks dar tikslesnį odos vėžio valdymą.

Išvados

Kraujo tyrimai odos vėžiui nustatyti – dinamiška, sparčiai besivystanti sritis, apimanti tradicinius biocheminius žymenis, ctDNA analizę ir pažangias molekulines technologijas. Nors šie metodai dar negali visiškai pakeisti odos biopsijos, jie suteikia vertingą papildomą informaciją ankstyvai ligos aptikčiai, gydymo stebėsenai ir prognozės vertinimui. Ateityje integruotos diagnostikos priemonės ir DI pagrįsta analizė leis dar labiau pagerinti pacientų priežiūrą ir gydymo rezultatus.