admindanys
13/07/2025

Šlapimo takų infekcija ir gydymas

Slapimo takų infekcija (STI) – dažna urologinė ir ginekologinė problema, pasireiškianti infekcijomis šlapimo kelių organuose: nuo inkstų (pielonefrito) iki šlapimo pūslės (cistito). Dažniausiai infekcija lokalizuojasi žemesnėje dalyje – šlapimo pūslėje.

Šlapimo pūslės uždegimo simptomai

  • Dažnas šlapinimasis: dažnas poreikis šlapintis, net jei šlapimo kiekis mažas

  • Deginimas ar skausmas šlapinimosi metu: ūmus, perštintis pojūtis uretrinės dalies srityje

  • Šlapimo dažnis naktį (nikturija): keli pabudimai dėl norėjimo šlapintis

  • Šlapimo pūslės spaudimas ar diskomfortas: apatiniame pilvo ar kirkšnių srityje

  • Nebūdingas šlapimo kvapas arba spalva: drumstumas, stiprus kvapas, kartais kraujas šlapime (hematurija)

  • Bendras negalavimas: silpnumas, nedidelė karščiavimo tikimybė

Simptomai gali skirtis pagal amžių, lytį ir lėtinių ligų buvimą. Vyresnio amžiaus pacientams dažniau pasireiškia netipiniai požymiai, pavyzdžiui, sumišimas ar apatija.

Cistito priežastys ir rizikos veiksniai

  1. Bakterinė kolonizacija

    • Dažniausiai (80–90 %) sukelia Escherichia coli, kilusi iš žarnyno mikrofloros.

    • Rečiau – Proteus, Klebsiella, Enterococcus ar Staphylococcus saprophyticus.

  2. Anatominiai veiksniai

    • Trumpesnė uretra moterims – padidėjusi bakterijų migracijos rizika.

    • Anatominės anomalijos (pvz., šlapimo susilaikymo atvejai, šlapimtakio striktūros).

  3. Fiziologiniai veiksniai

    • Hormoniniai pokyčiai (menopauzė – sumažėjęs estrogenų lygis, plonesnė makšties gleivinė, pakitusi mikroflora).

    • Šlapinimosi įpročių pažeidimas (retas šlapinimasis, „sulaikymas“).

  4. Lytinė veikla

    • Po lytinių santykių bakterijos gali patekti į šlaplę („honeymoon cystitis“).

    • Spermicidai ar diafragmos naudojimas keičia makšties florą.

  5. Imuninės sistemos būklė

    • Diabetas, imunosupresija, lėtinės ligos silpnina gynybinius mechanizmus.

  6. Kiti rizikos veiksniai

    • Kateterizacija, urologinės procedūros.

    • Prasta intymi higiena (pernelyg agresyvi arba, priešingai, nepakankama).

Cistito tipai

Bakterinis cistitas

  • Ūminis paprastas cistitas

    • Dažniausiai sveikoms, seksualiai aktyvioms moterims.

    • Staigūs tipiniai simptomai, be komplikacijų.

  • Recidyvuojantis cistitas

    • ≥ 2 infekcijos per 6 mėnesius arba ≥ 3 per metus.

    • Reikalingas išsamesnis tyrimas: galimos anatominės kliūtys ar lytinis partneris kaip infekcijos rezervuaras.

  • Komplikuotas cistitas

    • Vyresniems, vyrams, diabetu sergantiems, anatominėmis anomalijomis arba šlapimo kelių kateterizaciją turintiems asmenims.

    • Didesnė rizika išplitusios infekcijos.

Neinfekcinės kilmės cistitas

  • Intersticinis cistitas (sluoksniuotas)

    • Lėtinis, neaiškios etiologijos, pasireiškia skausmu, dažnu šlapinimusi.

    • Diagnostika – atliekamas šlapimo pūslės biomarkerių tyrimas, cistoskopija.

  • Radiacinis cistitas

    • Pavėluota radioterapijos kamieninė reakcija šlapimo pūslei.

    • Simptomai: hematurija, skausmas.

  • Cheminis/medikamentinis cistitas

    • Dėl citostatinių preparatų (pvz., ciklofosfamido), kai būna toksinis poveikis šlapimo pūslei.

  • Hemoraginis cistitas

    • Intensyvus kraujavimas, dažnai infekcinis (pvz., adenovirusai) arba cheminis, radiacinis pobūdis.

Šlapimo pūslės uždegimo diagnostika

  1. Klinikinė anamnezė ir fizinė apžiūra

    • Simptomų trukmė, recidyvų dažnis, lytinės ir higienos ypatybės.

    • Apatinio pilvo srities palpacija jautrumui nustatyti.

  2. Laboratoriniai tyrimai

    • Šlapimo analizė (šlapimo tyrimas): leukociturija (> 10 ląst./µl), bakterijurija, eritrociturija.

    • Šlapimo bakteriologinis tyrimas (aukštos įtampos pasėlis): tiksli bakterijų identifikacija ir antibiotikograma.

    • Tirpumas leukocitų esterazei arba nitritų testas – greitesnis biocheminis nustatymas.

  3. Vaizdiniai tyrimai (komplikuotiems atvejams)

    • Ultragarsinis šlapimo pūslės/inkstų tyrimas – nustatomi akmenys, anatominės kliūtys, residuuminis šlapimo tūris.

    • Kompiuterinė tomografija – inkstų ir šlapimo takų anomalijoms vertinti.

  4. Cistoskopija

    • Įvertinamas šlapimo pūslės gleivinės būklė, ieškoma polipų, navikų, uždegiminių pakitimų.

Šlapimo pūslės uždegimo gydymas

  1. Antibiotikų terapija

    • Paprasčiausio ūminio cistito atveju: trumpa 3–5 dienų terapija trimetoprimu–sulfametoksazolu arba nitrofurantoinu.

    • Komplikuotam cistitui: platesnio spektro antibiotikai (fluorochinolonai; cefalosporinai) 7–14 dienų, remiantis antibiotikograma.

    • Recidyvuojančiam cistitui: profilaktinė mažos dozės antibiotikų (nitrofurantoinas kasnakt) arba postkoitališkai.

  2. Simptominis gydymas

    • Analgetikai ir spazmolitikai: ibuprofenas, paracetamolis, fenazopiridinas šlapimo takų spazmams malšinti.

    • Šilti kompresai: mažina pilvo apačios skausmą.

    • Hidratacija: gausus skysčių vartojimas, norint praskalauti bakterijas.

  3. Nefarmakologinės priemonės

    • Probiotikai: Lactobacillus rūšys atkuria natūralią makšties mikroflorą.

    • C-vitamino papildai: rūgština šlapimą, mažina bakterijų dauginimosi sąlygas.

    • Žalioji arbata, spanguolių ekstraktai: gali slopinti bakterijų prilipimą prie gleivinės.

  4. Komplikuotų atvejų intervencijos

    • Anatominių kliūčių šalinimas: šlapimtakio stentavimas, striktūrų balionas, akmenų litotripsija.

    • Imunomoduliatoriai: lėtinio intersticinio cistito atvejais – pentosano polisulfatas.

  5. Prevencija

    • Reguliarus šlapinimasis po lytinių santykių.

    • Tinkama intymi higiena: vengti agresyvių muilų, drėgnų servetėlių.

    • Drėgnų maudymosi kostiumėlių keitimas iš karto po maudynių.

    • Pakankamas skysčių suvartojimas ir šlapimo sulaikymo vengimas.

Išvada. Cistitas – dažna, tačiau daugeliu atvejų paprastai gydoma infekcija. Sėkmingam gydymui svarbu laiku atpažinti simptomus, pasirinkti tinkamą antibiotiką pagal bakterinę kilmę, laikytis gydytojo rekomendacijų ir prevencinių priemonių, kad būtų išvengta recidyvų. Visiems įtarus šlapimo takų infekciją pravartu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus, ypač jeigu ligos eiga neįprasta arba pakartotinė.