admindanys
,
23/05/2025

Mažakraujystės priežastys – išsamus gidas

Mažakraujystė (arba anemija) – tai būklė, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba hemoglobino kiekis. Dėl to pablogėja deguonies pernešimas organizme, o žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, dusulį ar net sąmonės sutrikimus. Mažakraujystė nėra viena liga – tai simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys: nuo nepakankamos mitybos iki sunkių genetinių ar autoimuninių ligų.

Tinkamas mažakraujystės priežasčių supratimas leidžia pasirinkti tinkamą gydymą, nes vien geležies papildų vartojimas ne visais atvejais yra efektyvus ar net saugus.

Kas yra mažakraujystė?

Mažakraujystė – tai nepakankamas hemoglobino kiekis kraujyje, dažniausiai mažesnis nei:

  • 120 g/l – moterims

  • 130 g/l – vyrams

  • 110 g/l – nėščiosioms

Pats hemoglobinas yra baltymas, esantis eritrocituose (raudonuosiuose kraujo kūneliuose), kuris perneša deguonį iš plaučių į audinius. Mažėjant hemoglobino ar eritrocitų kiekiui, audiniai pradeda kentėti nuo deguonies trūkumo.

Bendros mažakraujystės priežasčių grupės

Mažakraujystė gali kilti dėl trijų pagrindinių mechanizmų:

  1. Mažesnės eritrocitų gamybos (pvz., dėl geležies ar vitaminų trūkumo)

  2. Padidėjusio eritrocitų irimo (hemolizės) (pvz., dėl autoimuninių ligų)

  3. Kraujo netekimo (pvz., dėl gausaus kraujavimo)

Šios trys grupės apima daug skirtingų būklių, kurias pateikiame lentelėje.

Mažakraujystės priežasčių lentelė

Priežasties tipas Konkretūs pavyzdžiai Pagrindinis mechanizmas
Geležies trūkumas Gausios menstruacijos, žarnyno kraujavimas, nepakankama mityba Nepakankama eritrocitų gamyba
Vitaminų trūkumas (B12, folio rūgšties) Veganizmas, celiakija, alkoholizmas, vaistų poveikis Nenormali eritrocitų sintezė
Lėtinių ligų anemija Inkstų nepakankamumas, vėžys, reumatinės ligos Slopinama eritropoezė, mažėja geležies panaudojimas
Hemolizinė anemija Autoimuninės ligos, infekcijos, paveldimi fermentų sutrikimai Pagreitintas eritrocitų irimas
Kraujavimas Virškinamojo trakto kraujavimas, traumos, chirurgija Kraujo netekimas
Kaulų čiulpų veiklos sutrikimai Leukemija, aplazinė anemija, chemoterapija Sumažėjusi eritrocitų gamyba
Genetinės ligos Talasemija, pjautuvo ląstelių anemija Sutrikusi eritrocitų struktūra

1. Geležies stokos anemija (dažniausia forma)

Ši forma sudaro apie 50% visų anemijos atvejų pasaulyje. Geležis yra būtina hemoglobino sintezei, o jos trūkstant organizmas nebegali pagaminti pakankamai sveikų eritrocitų.

Dažniausios priežastys:

  • Gausios menstruacijos – ilgos ir stiprios menstruacijos gali iš organizmo pašalinti reikšmingą kiekį geležies.

  • Nėštumas ir žindymas – dėl augančio vaisiaus poreikių padidėja geležies suvartojimas.

  • Virškinamojo trakto kraujavimas – gali būti dėl opų, polipų, vėžio ar net dažnai vartojamų vaistų (pvz., ibuprofeno).

  • Nepakankama mityba – ypač jei racione trūksta raudonos mėsos ar ankštinių produktų.

  • Lėtinės ligos – pvz., hemorojus ar lėtinis gastritas.

2. Vitaminų trūkumo anemija

Tam tikrų vitaminų stoka (ypač B12 ir folio rūgšties) lemia nenormalų, lėtą ir neefektyvų eritrocitų susidarymą. Šie eritrocitai būna per dideli (megaloblastai) ir greitai suyra.

Galimos priežastys:

  • Veganiška ar vegetariška mityba (be papildų)

  • Celiakija – trukdo įsisavinti maistines medžiagas

  • Lėtinis alkoholizmas – trikdo folio rūgšties apykaitą

  • Vaistai – pvz., metotreksatas, protonų siurblio inhibitoriai

Papildomi simptomai (ypač esant B12 trūkumui):

  • Liežuvio skausmas

  • Atminties sutrikimai

  • Tirpimas ar dilgčiojimas galūnėse

3. Anemija dėl lėtinių ligų

Kai kurios lėtinės ligos, ypač susijusios su uždegimu, gali trikdyti eritrocitų gamybą net tada, kai geležies ir vitaminų netrūksta.

Ligos, galinčios sukelti tokią anemiją:

  • Inkstų nepakankamumas – sutrinka eritropoetino gamyba (tai hormonas, stimuliuojantis eritrocitų susidarymą).

  • Autoimuninės ligos – pvz., reumatoidinis artritas, vilkligė.

  • Onkologinės ligos

  • Lėtinės infekcijos – pvz., tuberkuliozė, ŽIV

4. Hemolizinė anemija

Ši mažakraujystė atsiranda, kai raudonieji kraujo kūneliai žūva greičiau nei organizmas gali juos pagaminti.

Priežastys:

  • Autoimuninės ligos – organizmas klaidingai atakuoja savo eritrocitus.

  • Infekcijos – pvz., maliarija.

  • Paveldimos ligos – fermentų trūkumai (G6PD), paveldimi membranos defektai.

Būdingi simptomai:

  • Gelta

  • Tamsus šlapimas

  • Padidėjusi blužnis

5. Kraujo netekimas (ūmus ar lėtinis)

Staigus ar ilgalaikis kraujavimas lemia raudonųjų kūnelių praradimą, o jei organizmas nespėja jų atstatyti – vystosi anemija.

Dažniausi atvejai:

  • Virškinamojo trakto kraujavimas (opos, vėžys)

  • Nelaimingi atsitikimai ar operacijos

  • Ginekologinis kraujavimas (pvz., miomos)

  • Lėtinis kraujavimas iš dantenų ar nosies

6. Kaulų čiulpų ligos

Kai kuriais atvejais pats kraujo gamybos centras – kaulų čiulpai – nustoja veikti arba veikia nepakankamai.

Galimos priežastys:

  • Aplazinė anemija – imuninė sistema pažeidžia kaulų čiulpus.

  • Leukemija – piktybinė kraujo ląstelių liga.

  • Chemoterapija ir radiacija

  • Sunkūs apsinuodijimai (benzenas, arsenas)

7. Genetinės mažakraujystės formos

Tai retesni, bet svarbūs mažakraujystės atvejai, dažnai pasireiškiantys vaikystėje arba tam tikrose populiacijose.

Pavyzdžiai:

  • Talasemija – paveldima hemoglobino sintezės liga.

  • Pjautuvo ląstelių anemija – hemoglobinas deformuoja eritrocitų formą, jie greitai suyra.

  • Fermentų trūkumai – pvz., G6PD trūkumas, dėl kurio eritrocitai suyra po kontakto su tam tikrais vaistais ar maistu.

Mažakraujystė – tai kompleksinė būklė, kurios kilmė gali būti labai įvairi: nuo banalaus geležies trūkumo iki rimtų autoimuninių ar genetinių ligų. Todėl labai svarbu ne tik pastebėti simptomus, bet ir išsiaiškinti tikslią priežastį. Savarankiškas gydymas, ypač geležies papildais be tyrimų, gali būti pavojingas ir užmaskuoti rimtesnes sveikatos problemas.