Plaučių uždegimas (pneumonija) – tai ūminė ar lėtinė infekcinė plaučių audinio liga, pažeidžianti alveoles ir aplinkinius intersticinius audinius. Uždegimo metu alveolės prisipildo skysčio ar pūlingo sekreto, dėl to sutrinka dujų apykaita ir organizmas negauna pakankamai deguonies. Liga gali būti lengvos formos, tačiau tam tikrais atvejais – ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis – ji gali būti pavojinga gyvybei.
Plaučių uždegimo priežastys
Dažniausiai plaučių uždegimą sukelia bakterijos, virusai arba rečiau – grybeliai. Bakterinė pneumonija dažnai išsivysto po peršalimo ar gripo, kai susilpnėja kvėpavimo takų apsauginiai mechanizmai. Virusinė pneumonija dažnesnė šaltuoju metų laiku ir gali būti susijusi su gripo ar kitų kvėpavimo takų virusų infekcija. Grybelinė forma dažniau pasitaiko žmonėms su nusilpusia imunine sistema.
Taip pat egzistuoja aspiracinė pneumonija, kai į plaučius patenka skrandžio turinys ar svetimkūniai, bei ligoninėse įgyta pneumonija, kuri paprastai būna sunkesnė dėl atsparių bakterijų.
Pagrindiniai simptomai
Plaučių uždegimo simptomai gali skirtis priklausomai nuo sukėlėjo ir paciento amžiaus. Dažniausiai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys su skrepliais, dusulys, krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosint. Taip pat gali būti bendras silpnumas, prakaitavimas, galvos skausmas.
Vyresnio amžiaus žmonėms simptomai gali būti mažiau ryškūs – vietoje aukštos temperatūros gali atsirasti sumišimas, mieguistumas ar apetito stoka. Vaikams dažnai stebimas padažnėjęs kvėpavimas ir vangumas.
Diagnostika
Plaučių uždegimo diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, auskultacija (klausantis plaučių stetoskopu) ir radiologiniais tyrimais. Dažniausiai atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kuri parodo uždegiminius infiltratus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, CRB rodiklis, deguonies saturacijos matavimas bei skreplių tyrimas sukėlėjui nustatyti.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir sukėlėjo. Bakterinės pneumonijos atveju skiriami antibiotikai. Virusinės kilmės uždegimas dažniausiai gydomas simptomiškai, tačiau tam tikrais atvejais gali būti taikomi antivirusiniai vaistai. Svarbi adekvati skysčių terapija, poilsis ir karščiavimą mažinantys vaistai.
Sunkesniais atvejais pacientas gali būti hospitalizuojamas, skiriamas deguonies terapija ar intraveniniai antibiotikai. Ypač pavojingos komplikacijos – kvėpavimo nepakankamumas, pleuritas ar sepsis.
Rizikos grupės
Didžiausią riziką susirgti sunkia plaučių uždegimo forma turi vyresni nei 65 metų asmenys, kūdikiai, sergantieji cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis, onkologiniai pacientai bei žmonės su nusilpusia imunine sistema. Rūkymas taip pat silpnina kvėpavimo takų apsaugą ir didina pneumonijos riziką.
Prevencija
Prevencijai svarbi vakcinacija nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Taip pat rekomenduojama stiprinti imuninę sistemą, vengti kontakto su sergančiais asmenimis, laikytis rankų higienos ir mesti rūkyti.
Išvada
Plaučių uždegimas yra rimta kvėpavimo takų liga, galinti sukelti pavojingas komplikacijas, jei nėra laiku gydoma. Ankstyvas simptomų atpažinimas, tinkama diagnostika ir adekvatus gydymas leidžia išvengti sunkių pasekmių. Rizikos grupėms priklausantiems asmenims ypač svarbi profilaktika ir reguliarus sveikatos būklės stebėjimas.