Kraujo tyrimas – tai vienas dažniausių ir paprasčiausių būdų įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Daugelis žmonių klausia: ar galima kraujo tyrimu nustatyti vėžį? Nors pats kraujo tyrimas dažniausiai negali tiesiogiai diagnozuoti vėžio, jis yra svarbi priemonė įtarti tam tikrus pokyčius organizme, kurie gali būti susiję su onkologiniu procesu. Be to, kai kurie specifiniai kraujo žymenys (navikiniai žymenys) gali padėti stebėti, diagnozuoti ar vertinti vėžio eigą.

Kaip kraujo tyrimas gali padėti nustatyti vėžį?

Kraujo tyrimas leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę, uždegiminius procesus, tam tikrų organų funkciją, kraujo ląstelių kiekį bei galimus netipinius pokyčius.

Kraujo tyrimo pagalba galima:

  • Pastebėti anemiją, kuri kartais susijusi su virškinamojo trakto ar kraujodaros vėžiu

  • Aptikti pakitimus kepenų ar inkstų veikloje

  • Nustatyti uždegimo ar infekcijos žymenis

  • Įtarti vėžį pagal navikinius žymenis (kai kuriais atvejais)

Tačiau vien įprastas bendras kraujo tyrimas (BKT) negali vienareikšmiškai patvirtinti ar atmesti vėžio diagnozės. Tam reikalingi papildomi tyrimai: biopsijos, vaizdiniai metodai (ultragarsas, KT, MRT) ar endoskopiniai tyrimai.


Svarbiausi kraujo tyrimai vėžio paieškai ir stebėsenai

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Nors tai pagrindinis tyrimas, jis gali pateikti vertingos informacijos.

Ką gali parodyti:

  • Anemiją (mažakraujystę): gali būti susijusi su kraujavimu iš naviko ar kraujodaros sutrikimais.

  • Leukocitozę ar leukopeniją: padidėjęs ar sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti požymis kraujo vėžio (leukemijos).

  • Trombocitų kiekio pokyčius: kai kurių navikų atveju sumažėjęs ar padidėjęs trombocitų kiekis.

BKT ypač svarbus įtariant kraujo vėžį, pavyzdžiui, leukemiją ar limfomą.


2. Biocheminiai kraujo tyrimai

Šie tyrimai leidžia įvertinti vidaus organų veiklą ir galimas metastazes.

Svarbiausi rodikliai:

  • Kepenų fermentai (AST, ALT, ALP, GGT) – padidėjimas gali reikšti kepenų pažeidimą ar metastazes į kepenis.

  • Bilirubinas – gali didėti esant tulžies latakų ar kasos navikams.

  • Kreatininas, šlapalas – inkstų funkcijos vertinimas.

  • Laktato dehidrogenazė (LDH) – padidėjusi reikšmė gali rodyti audinių irimą, vėžio progresiją.

  • CRB (C-reaktyvus baltymas) – uždegimo žymuo, kuris kartais padidėja esant navikiniam procesui.


3. Navikiniai žymenys (tumor marker’iai)

Tai specifinės medžiagos, kurių padidėjimas kraujyje gali būti susijęs su tam tikrais vėžio tipais. Tačiau jie nėra 100% tikslūs – jų kiekis gali padidėti ir esant kitoms būklėms (uždegimams, gerybiniams dariniams).

Dažniausi navikiniai žymenys:

Žymuo Galimas susijęs vėžys Pastabos
CEA Storosios žarnos, plaučių, kasos, krūties Taip pat gali padidėti rūkantiems
CA 15-3 Krūties vėžys Naudojamas ligos stebėjimui
CA 19-9 Kasos, tulžies latakų, skrandžio vėžys Kartais padidėja sergant pankreatitu
CA-125 Kiaušidžių vėžys Taip pat didėja endometriozės, miomų atveju
AFP Kepenų vėžys, gemalo ląstelių navikai Naudojamas stebėsenai ir diagnostikai
PSA Prostatos vėžys Padidėja ir esant prostatitui
Beta-hCG Sėklidžių ar kiaušidžių navikai Taip pat naudojamas nėštumo diagnostikai

Svarbu: navikiniai žymenys dažniausiai naudojami ne vėžio nustatymui, o ligos stebėsenai po gydymo, prognozei vertinti, ligos atsinaujinimui aptikti.

4. Kraujo tyrimai hematologiniams vėžiams

Hematologiniai vėžiai (pvz., leukemijos, limfomos, mielomos) dažnai pasireiškia aiškiais kraujo pokyčiais.

Tyrimai:

  • BKT – gali parodyti neįprastus ląstelių tipus (blastus), leukocitozę ar leukopeniją.

  • Imunofenotipavimas – naudojamas leukemijų tipui nustatyti.

  • Kaulų čiulpų punkcija – reikalinga galutinei diagnozei.

5. Skystoji biopsija (liquid biopsy)

Tai naujos kartos kraujo tyrimas, kuris leidžia analizuoti naviko DNR fragmentus kraujyje. Dar nėra plačiai taikomas kaip standartas, bet jau naudojamas kai kuriose klinikose pažangių vėžio formų stebėsenai.

Ar galima vien kraujo tyrimu nustatyti vėžį?

Trumpas atsakymas – ne, bet kraujo tyrimas yra vertinga priemonė įtarti ar stebėti onkologinę būklę. Diagnozės nustatymui visada reikalingi papildomi tyrimai:

  • Radiologiniai (KT, MRT, echoskopija)

  • Endoskopiniai (kolonoskopija, gastroskopija)

  • Biopsija (naviko audinio mėginys)


Kada verta pasitikrinti kraują dėl vėžio?

Reguliariai atlikti kraujo tyrimus verta:

  • Jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, silpnumą, svorio kritimą

  • Jei yra padidėję limfmazgiai, kraujavimas iš žarnyno ar šlapimo takų

  • Jei šeimoje buvo onkologinių ligų

  • Jei pastebite odos, gleivinių pokyčius, ilgai trunkančius uždegimus

  • Jei esate rūkantis, vyresnio amžiaus, turite lėtinių ligų

Apibendrinimas

Kraujo tyrimas yra neatsiejama šiuolaikinės medicinos priemonė, padedanti stebėti žmogaus sveikatos pokyčius. Nors vien tik kraujo tyrimu vėžio diagnozuoti dažniausiai negalima, tam tikri rodikliai – ypač navikiniai žymenys ir bendro kraujo pokyčiai – gali padėti gydytojui priimti sprendimą dėl tolesnių tyrimų.

Svarbiausia – neignoruoti simptomų, pasitikrinti profilaktiškai ir pasikliauti gydytojo vertinimu. Ankstyvas vėžio nustatymas labai padidina tikimybę sėkmingai išgyti.