Jei įtari storosios žarnos vėžį arba šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, svarbiausia žinoti du dalykus: 1) anksti nustatytas storosios žarnos vėžys dažnai yra išgydomas, 2) didžiulę reikšmę turi profilaktiniai tyrimai – kolonoskopija ir slapto kraujo tyrimas išmatose, net jei dar nejauti jokių simptomų.

Storosios žarnos vėžys

Storosios žarnos vėžys – tai piktybinis navikas, augantis storosios žarnos arba tiesiosios žarnos sienelėje. Dažniausiai jis išsivysto iš polipų – gerybinių darinių, kurie ilgainiui gali supiktybėti. Būtent todėl polipų ankstyvas radimas ir pašalinimas kolonoskopijos metu labai sumažina vėžio riziką.

Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau gali būti ir jaunesniems – ypač jei yra paveldimumas, žarnyno ligos arba nesveikas gyvenimo būdas.

Pagrindiniai storosios žarnos vėžio simptomai

Ankstyvose stadijose vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl taip svarbūs profilaktiniai tyrimai. Vis dėlto signalai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• kraujas išmatose (ryškus ar tamsus);

• pakitęs tuštinimasis – viduriavimas, užkietėjimas ar jų kaita, užsitęsusi daugiau nei kelias savaites;

• jausmas, tarsi žarnynas iki galo neišsituštintų;

• pilvo skausmas, pūtimas, spazmai;

• neaiškios priežasties svorio kritimas;

• nuovargis, silpnumas (gali būti dėl mažakraujystės);

• siauresnės, „plonesnės“ išmatos nei įprastai.

Šie simptomai nereiškia, kad būtinai yra vėžys, bet juos visada turi įvertinti gydytojas.

Rizikos veiksniai – kas didina tikimybę susirgti?

Storosios žarnos vėžio riziką didina:

• amžius – dažniau po 50 metų;

• paveldimumas – jei tėvai, broliai/seserys sirgo storosios žarnos vėžiu ar polipoze;

• polipai žarnyne praeityje;

• uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga);

• mažai skaidulų, daug raudonos ir perdirbtos mėsos (dešros, rūkytos mėsos);

• rūkymas, alkoholis;

• antsvoris, mažas fizinis aktyvumas;

• 2 tipo cukrinis diabetas.

Kai kurie rizikos veiksniai pakeičiami – mityba, judėjimas, žalingi įpročiai. Kiti – paveldimumas ir amžius – ne, tačiau tuomet dar svarbiau tikrintis dažniau ir anksčiau.

Kaip nustatomas storosios žarnos vėžys?

Pagrindiniai tyrimai:

1. Slapto kraujo tyrimas išmatose (FOBT/FIT)

Leidžia aptikti net nematomą kraują išmatose. Tai profilaktinis tyrimas – jei atsakymas teigiamas, dažniausiai skiriama kolonoskopija.

2. Kolonoskopija

Tai pagrindinis, „aukso standarto“ tyrimas:

• į žarnyną per išangę įvedamas lankstus zondas su kamera;

• gydytojas apžiūri visą storąją žarną;

• gali pašalinti polipus arba paimti biopsiją iš įtartinų vietų.

Tyrimas nemalonus, bet dažnai atliekamas su nuskausminimu ar sedacija, kad būtų lengviau pakeliamas.

3. Vaizdiniai tyrimai

Prireikus daroma:

• KT, MRT – įvertinti ligos išplitimą;

• kraujo tyrimai, įskaitant navikinius žymenis (pvz., CEA).

Galutinė diagnozė nustatoma tik mikroskopiškai ištyrus audinio mėginį (biopsiją).

Skrandžio… ne, žarnyno – gydymo būdai

Storosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo stadijos, naviko vietos ir bendros žmogaus būklės.

Pagrindiniai metodai:

• Operacija – pašalinamas navikas ir dalis žarnos su limfmazgiais. Ankstyvose stadijose dažnai tai yra pagrindinis ir pakankamas gydymas.

• Chemoterapija – skiriama prieš ar po operacijos, o vėlesnėse stadijose – simptomams lengvinti ir ligai pristabdyti.

• Spindulinė terapija (radioterapija) – dažniau taikoma tiesiosios žarnos vėžiui.

• Tiksliniai ir imunoterapiniai vaistai – tam tikrais atvejais pažengusiose stadijose.

Kuo ankstesnė stadija, tuo dažniau įmanomas pilnas išgijimas.

Profilaktika ir ankstyvas ištyrimas – ką gali padaryti pats?

Mityba ir gyvenimo būdas

• Daugiau daržovių, vaisių, skaidulų (pilno grūdo produktai).

• Mažiau perdirbtos ir raudonos mėsos (dešros, kumpiai, šoninė).

• Riboti alkoholį, nerūkyti.

• Judėti kasdien – bent 30 min. greito ėjimo.

• Kontroliuoti svorį ir cukraus kiekį kraujyje.

Profilaktinės patikros

Jei esi apie 50 m. amžiaus ar vyresnis, net jei jautiesi gerai, verta:

• pasiklausti šeimos gydytojo dėl slapto kraujo tyrimo išmatose;

• pasidomėti profilaktine kolonoskopija, ypač jei šeimoje yra sirgusių storosios žarnos vėžiu;

• jei pirmos eilės giminaitis sirgo šia liga – tyrimus dažnai rekomenduojama pradėti anksčiau (pvz., nuo 40 m. ar 10 m. anksčiau nei giminaičio diagnozė).

Kada būtinai kreiptis į gydytoją?

Nedelsk ir kreipkis į gydytoją, jei:

• matai kraują išmatose;

• kelias savaites tęsiasi viduriavimas ar užkietėjimas be aiškios priežasties;

• vargina pilvo skausmas, pūtimas, spazmai;

• krenta svoris, nors mitybos nekeičiavai;

• jautiesi nuolat pavargęs, stipriai nusilpęs.

Geriau nueiti ir sužinoti, kad tai – hemorojus ar kita gerybinė problema, negu praleisti ankstyvą vėžio stadiją, kai jis dar pilnai išgydomas.

Svarbiausia žinutė

StorosiOS žarnos vėžys – tai liga, kurios riziką galima sumažinti, o anksti nustačius – dažnai išgydyti.
Sveikesnė mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas ir ypač – profilaktiniai tyrimai yra tavo realūs įrankiai apsisaugoti arba bent jau „pagauti“ ligą anksti. Jei turi bent menkiausių abejonių ar simptomų – geriau pasitikrinti, negu laukti, kol „praeis savaime“.