admindanys
21/08/2025

Storosios žarnos vėžys: kraujo tyrimas ir pasiruošimas

Storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje. Ankstyvosiose stadijose jis gali nesukelti jokių simptomų, todėl labai svarbi prevencija ir reguliari patikra. Nors galutinei diagnozei nustatyti būtini endoskopiniai ir histologiniai tyrimai, tam tikri kraujo tyrimai gali padėti anksti įtarti ligą ar įvertinti jos progresavimą.

Tinkamas pasiruošimas tyrimams padidina jų tikslumą ir leidžia gydytojui gauti patikimus duomenis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie kraujo tyrimai naudojami storosios žarnos vėžio diagnostikoje ir kaip jiems tinkamai pasiruošti.

Kraujo tyrimai, svarbūs storosios žarnos vėžio diagnostikai

Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Tai bazinis tyrimas, galintis parodyti anemiją, kuri gali būti lėtinio kraujavimo iš naviko požymis.

  • Anemija dėl geležies trūkumo – dažna paslėpto kraujavimo iš storosios žarnos pasekmė.

  • Sumažėjęs hemoglobino kiekis ir hematokritas gali būti pirmas signalas, kad reikia išsamesnių tyrimų.

Biocheminiai kraujo tyrimai

Gali padėti įvertinti kepenų ir kitų organų funkciją, ypač jei įtariamos metastazės. Svarbu stebėti:

  • Kepenų fermentus (AST, ALT, ALP, GGT)

  • Bilirubiną

  • Baltymų kiekį

Naviko žymenys

Nors jie nėra skirti pirminiam vėžio nustatymui, jie naudingi stebint gydymo efektyvumą ar ligos atsinaujinimą.

  • CEA (karcinoembrioninis antigenas) – padidėjęs gali rodyti storosios žarnos vėžį, tačiau jo lygis gali kilti ir kitomis ligomis.

  • CA 19-9 – papildomas žymuo, naudojamas kai kuriais atvejais.

Kiti kraujo rodikliai

  • CRB (C-reaktyvusis baltymas) – padidėjimas gali rodyti uždegimą ar navikinį procesą.

  • Feritinas – sumažėjimas gali patvirtinti geležies trūkumą.

Kodėl kraujo tyrimai svarbūs?

Kraujo tyrimai patys savaime nepatvirtina storosios žarnos vėžio, tačiau:

  • Gali padėti nustatyti ligą ankstyvose stadijose, ypač jei yra simptomų ar rizikos veiksnių.

  • Leidžia įvertinti bendrą paciento būklę prieš gydymą.

  • Padeda stebėti ligos eigą ir gydymo efektyvumą.

  • Gali būti naudojami atkryčio stebėsenai po operacijos ar kitokio gydymo.

Pasiruošimas kraujo tyrimui

Tinkamas pasiruošimas yra svarbus, nes netinkamos sąlygos gali iškreipti rezultatus.

1. Nevalgymas

  • Daugumai biocheminių tyrimų reikia atvykti nevalgius – nevalgyti 8–12 valandų prieš tyrimą.

  • Leidžiama gerti tik vandenį.

2. Skysčių vartojimas

  • Reikėtų vengti saldžių gėrimų, kavos ar arbatos prieš tyrimą.

  • Pakankamas vandens kiekis pagerina venos matomumą ir kraujo paėmimą.

3. Fizinio aktyvumo ribojimas

  • Intensyvus fizinis krūvis dieną prieš tyrimą gali turėti įtakos tam tikriems rodikliams (pvz., fermentams ar uždegimo rodikliams).

4. Vaistai

  • Kai kurie vaistai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.

  • Gydytojui būtina informuoti apie vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus.

5. Alkoholis ir rūkymas

  • Alkoholio vartojimo reikėtų vengti bent 24 val. prieš tyrimą.

  • Rūkymas gali laikinai keisti kai kuriuos kraujo rodiklius, todėl prieš tyrimą rekomenduojama susilaikyti bent kelias valandas.

Papildomi tyrimai

Kadangi kraujo tyrimai nėra pakankami galutinei diagnozei, jie derinami su kitais tyrimais:

  • Išmatų slapto kraujo testas – padeda aptikti nematomą kraują išmatose.

  • Koloskopija – pagrindinis tyrimas, leidžiantis apžiūrėti storąją žarną ir paimti biopsiją.

  • KT arba MRT – naudojami naviko išplitimui įvertinti.

Kada verta pasitikrinti?

Rekomenduojama atlikti storosios žarnos vėžio prevencinę patikrą, jei:

  • Yra šeimos istorija (giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu).

  • Yra lėtinės uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas, Krono liga).

  • Pasireiškia simptomai: kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis pilvo skausmas, pakitęs tuštinimosi dažnis.

Išvada

Storosios žarnos vėžys yra rimta liga, tačiau ankstyva diagnostika gerokai padidina sėkmingo gydymo tikimybę. Kraujo tyrimai, nors ir nepakeičia kolonoskopijos, yra svarbi diagnostikos dalis, leidžianti pastebėti pirmuosius ligos požymius ir stebėti jos eigą. Tinkamai pasiruošus tyrimams, gaunami tikslesni rezultatai, todėl svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų dėl nevalgymo, vaistų vartojimo ir gyvenimo būdo pokyčių prieš tyrimą.